Daktarai ir seselės – gydantys protestuotojus slapčia, kad išvengtų sulaikymo – teigia supratę šią praktiką, kai pastebėjo, kad moterys dažnai atvykdavo su kitokiais sužalojimais nei vyrai, kurie paprastai į juos kreipiasi dėl šautinių žaizdų kojose, sėdmenyse ir nugaroje.
Nors interneto ryšio išjungimas leidžia režimui didžiąją dalimi nuslėpti kruviną susidorojimą su protestuotojais, medikai su „The Guardian“ žurnalistais pasidalino nuotraukomis, kuriose užfiksuoti siaubingomis žaizdomis nusėti protestuotojų kūnai. Tokias žaizdas palieka specialūs šoviniai, kuriais pareigūnai šaudo į žmones iš nedidelio atstumo. Kai kuriose nuotraukose matyti dešimčių mažyčių šratų, įsmigusių giliai į pacientų kūnus, palikti sužalojimai.
10 medicinos profesionalų, su kuriais kalbėjosi „The Guardian“, pabrėžia šių sužalojimų rimtumą, kadangi dėl jų žalos daugybė jaunų iraniečių gali kentėti visą likusį gyvenimą. Medikai taip pat pastebi, kad ypač dažnai yra taikomasi į vyrų, moterų ir vaikų akis.
Vienas gydytojas iš centrinės Isfahano provincijos teigė tikintis, kad pareigūnai į moteris ir vyrus taikosi skirtingai: „Nes jie nori sunaikinti moterų grožį.“
„Gydžiau neseniai į savo trečiąjį dešimtmetį įžengusią moterį, kurios lytiniuose organuose buvo dvi šratų paliktos žaizdos. Dar 10 šratų buvo įstrigę jos vidinėje šlaunyje. Šiuos dešimt šratų pavyko lengvai pašalinti, tačiau anie du buvo tikras iššūkis, kadangi jie buvo įsispraudę tarp pacientės šlaplės ir makšties angos, – pasakojo gydytojas. – Kilo rimta rizika, kad ji gali susirgti makšties infekcija, todėl paprašiau jos kreiptis į patikimą ginekologą. Ji pasakojo, kad protesto metu jos grupelę apsupo maždaug dešimt saugumo pareigūnų, kurie pradėjo šaudyti į jos lytinius organus ir šlaunis.“
Sukrėstas šių gydytojas, kuris, kaip ir kiti šioje publikacijoje cituojami medikai, sutiko kalbėti tik anonimiškumo sąlygomis, teigė, jog jam sunku tvarkytis su stresu ir skausmu, kurį regi aplink: „Ji galėjo būti mano dukra.“
Kai kurie kiti gydytojai kaltina saugumo pajėgas – tarp jų ir baimę keliančią režimą palaikančią „Basij“ sukarintą grupę – kad jos nepaiso riaušių kontroliavimo taisyklių (pavyzdžiui, kad šaudyti galima tik į kojas, nes taip sumažėja rizika pažeisti kokį nors gyvybiškai svarbų organą).
Vienas gydytojas iš netoli Teherano esančio Keredžo miesto tikino, kad pareigūnai šaudo į moterų veidus ir lytinius organus, nes jie turi nepilnavertiškumo kompleksą: „Jie nori atsikratyti savo seksualinių kompleksų žalodami šiuos jaunus žmones.“
Žurnalistai kreipėsi į Irano užsienio reikalų ministeriją su prašymu pakomentuoti gydytojų išsakytus kaltinimus. Redakcija nesulaukė jokio atsakymo.
Reuters report today on #IranRevolution2022:
— Aladdin Touran (@AladdinTouran) December 11, 2022
"#Iran: Protests continue in #Tehran - Protestors chanting: We don't want a king, we don't want a mullah, curse the Ayatollah." pic.twitter.com/65z9RKSay1
Protestai visoje šalyje
Aktyvistų toks smurtas lytiniu pagrindu nebestebina. 1979 m. į valdžią per revoliuciją atėję ajatolos savo kontrolę išlaikė tik žiauria jėga, dažnai naudojama prieš moteris.
Tačiau drąsiausią pasipriešinimą griežtai teokratinei šalies dvasininkų valdžiai išprovokavo rugsėjo mėnesio incidentas, pasibaigęs 22-ejų Mashos Amini mirtimi.
M. Amini buvo sulaikyta dėl netinkamo galvos apdangalo dėvėjimo. Įtariama, kad Irano moralės policijos pareigūnų priežiūroje ji buvo žiauriai sumušta ir ją ištiko koma. Praėjus kelioms dienoms po merginos mirties, moterys visoje šalyje pradėjo nepaisyti įstatymų nustatyto aprangos kodo ir nusiplėšė savo hidžabus.
Teheranas dėl neramumų ne kartą apkaltino užsienio priešus ir „teroristus“, esą nužudžiusius dešimtis saugumo pajėgų narių. Tai prieštarauja Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pareiškimams, kuriuose teigiama, kad malšinant protestus jau žuvo daugiau nei 300 žmonių, tarp kurių yra ir daugiau nei 40 vaikų.
Ir nors Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją suorganizuoti faktų nustatymo misiją tariamiems žmogaus teisių pažeidimams tirti, tyrėjai, greičiausiai, į šalį nebus įleisti.
#Tehran
— Out of Context-Iranian Revolution (@out1401) December 12, 2022
Nightly protest in Ekbatan neighbourhood of Tehran#MahsaAmini #IranRevoIution pic.twitter.com/0wqV6hFzCQ
Viena Teherano bauginimo kampanijos dalis yra grasinimai sužeistuosius gydantiems medikams.
Susidūrusi su tokiomis pavojingomis sąlygomis, viena gydytoja iš Mazandarano teigė ne kartą be apšvietimo šalinusi šratus, kurie kartais būna metaliniai, o kartais plastikiniai. Gydytoja bijo būti aptikta: „Moterys taip gėdijasi vykti į ligoninę, kad dauguma jų nusprendžia gydytis namuose, o tai labai pavojinga.“
Spalio 26 d. šimtai medikų surengė protestą prie Irano gydytojų tarybos. Jie irgi buvo apšaudyti tokio pat tipo šoviniais. Vienas chirurgas iš Teherano gydė savo kolegas, kuriems buvo pataikyta į nugaras ir kojas, kai jie bėgo nuo pareigūnų.
Chirurgas teigė gydęs mažiausiai penkis asmenis, kurie buvo pašauti šiais šaudmenimis iš nedidelio atstumo: „Vienas iš mano pacientų net nebuvo protestuotojas. Jis tebuvo stebėtojas... todėl negalvojo, kad kas nors į jį šaus. Jie aklai šaudo į visus, kurie yra ne jie.“
Brianas Castneris, „Amnesty International“ vyresnysis krizių patarėjas ginklų ir karinių operacijų klausimais, sakė, kad „The Guardian“ pateiktose nuotraukose matomi sužalojimai liudija, jog „policijos pajėgos naudoja specifines kulkas, kurios yra skirtos medžioklei ir kurios negali būti teisėtai naudojamos policijos pareigūnų.“
Jis sakė, kad dėl to, kaip skrieja šios kulkos, yra sunku vien iš nuotraukų įvertinti, į kokias kūno dalis ir iš kokio atstumo buvo taikytasi. Vienoje nuotraukoje yra matomas didelis „šliužą“ primenantis šovinys. B. Castnerio teigimu, tokie šaudmenys yra naudojami medžiojant didelius gyvūnus, pavyzdžiui, elnius: „Nukentėjusiam žmogui labai pasisekė, kad jam nebuvo smogta į krūtinę ar galvą, nes jis būtų žuvęs. Jau esu matęs įrodymų, kad šie šoviniai yra naudojami, tačiau šis pavyzdys yra akivaizdus.“
Taikėsi į akis
Teherano chirurgas pasakojo, kad vienu atveju gydė 25-erių metų stebėtoją, kuriam kulka pataikė į veidą rugsėjo 16 dieną, kai tik prasidėjo protestai: „Šratai sužeidė jo akis, galvą ir veidą... Jis abejomis akimis beveik nebemato, o su jomis gali pajausti tik šviesą ir jos stiprumą. Jo būklė nėra gera.“
Tai vienas iš šimtų pranešimų apie protestuotojus, praradusius regėjimą po to, kai į juos buvo šauta iš nedidelio atstumo. „The Guardian“ žurnalistai matė žmonių nuotraukas, kurių akių obuoliuose yra įstrigę šratai.
Vienas atvejis, susilaukęs daug pasipiktinimo, buvo išpuolis prieš studentę iš Bandar Abbaso uostamiesčio, kuriai buvo šauta į dešinę akį. Ghazala Ranjkesh savo „Instagram“ paskyroje dalinosi, kad ji buvo pašauta eidama namo iš darbo.
„Paskutinis vaizdas, kurį matė mano dešinė akis, buvo į mane šovusio žmogaus šypsena“, – rašė ji dabar jau ištrintame įraše, kuriuo buvo plačiai dalijamasi protestuotojų grupėse ir socialiniuose tinkluose.
Daugiau nei 400 oftalmologų iš Irano pasirašė laišką, įspėjantį Irano oftalmologų draugijos generalinį sekretorių Mahmoudą Jabbarvandą apie, kaip atrodo, tyčinį protestuotojų apakinimą.
Vienas iš laišką pasirašiusių oftalmologų teigė, kad gydė keturis pacientus, kurie dalinai arba visiškai prarado savo regėjimą, įskaitant vieną 20-metį vyrą, kurio rentgeno nuotrauka jo galvoje ir veide parodė 18 šratų.
„Jaučiausi siaubingai, jaučiausi toks piktas. Verkiau žiūrėdamas į jų skausmą. Akis yra pati jautriausia žmogaus kūno dalis, todėl yra labai skaudu galvoti apie tuos jaunus sužeistus žmones, kurie visą likusį gyvenimą turės gyventi su šia negalia ar silpnaregyste“, – tikino gydytojas.
„Mano kolegos taip pat pasakoja apie tai. Per protestus įvyksta daug akių sužalojimų. Jau užfiksuota per 1 000 tokių nutikimų“, – sakė jis, pridurdamas, kad į jų laišką oftalmologų draugijos generalinis sekretorius vis dar neatsakė.
„The Guardian“ pasidalino akių ir veido sužalojimų, patirtų per protestus, nuotraukomis su Iainu Hutchinsonu, Jungtinės Karalystės burnos ir veido chirurgu, kuris įkūrė chirurginių tyrimų labdaros organizaciją „Saving Faces“.
Pasak I. Hutchinsono, nuotraukose vaizduojami „žmonės, į kuriuos buvo šauta iš nedidelio atstumo, naudojant šratais užpildytus šovinių tūtas, tiesiai į abi akis, taip paliekant rimtą nuolatinį regos sutrikimą arba sukeliant visišką apakimą.“
Jo teigimu, tokie sužalojimai leidžia daryti prielaidą, kad „aukos buvo spaudžiamos prie žemės arba laikomos taip, jog jos negalėjo nusukti savo galvų.“
Žinodamos, kad dėl tokių sunkių sužalojimų demonstrantams prireiks medicininės pagalbos, valdžios institucijos sustiprino ligoninių stebėjimą. Gydytojas iš vienos Siražo ligoninės pasakojo, kad praėjusio mėnesio pabaigoje prie skubios oftalmologinės pagalbos skyriaus buvo paskirtas naujas apsaugos darbuotojas.
„Jis stebi, kas įeina ir išeina iš skubios pagalbos skyriaus, ir kaskart prašo mūsų pateikti savo asmens tapatybės ir darbuotojo korteles. Dar niekada nebuvau matęs, kad tai vyktų ligoninėje. Panašu, kad apsauginiai atsirado po to, kai vis daugiau akių sužalojimų patyrusių protestuotojų kreipėsi į medikus“, – aiškino gydytojas.
Kituose šalies regionuose, ypač Kurdistane, kur valdžia blokuoja net visus miestus, savanoriai turi pėsčiomis nelegaliai gabenti tvarsčius ir vaistus.
Žmogaus teisių aktyvistas iš Kurdistano Soranas Mansournia, kuris priklauso ir gydytojų komitetui, koordinuojančiam savo veiklą su civiliais dėl vaistų ir sužeistų protestuotojų gydymo, sakė: „Sužeistųjų skaičius yra labai didelis. Kasdien sužinome bent apie vieno sužeisto asmens, nesikreipusio į medikus dėl baimės būti sulaikytam, mirtį.“
