Europos Komisija pasiūlė teisės aktų paketą, kurio tikslas – žengti svarbiausius žingsnius siekiant išnaikinti iškastinį kurą, skelbia prestižinis leidinys „POLITICO“.
Ateinančiais mėnesiais planus aptars Europos Parlamentas ir nacionalinės vyriausybės. Jei jie bus patvirtinti, Europos klimato kaitos problema bus išplėsta į naujus sektorius ir sukels naujas politines kovas.
Štai 10 pagrindinių pokyčių ir pirminė reakcija į svarbiausius pasiūlymus.
1. Vidaus degimo variklio pabaiga
Koks planas? Komisija pasiūlė vidaus degimo variklių atsisakyti jau 2035 m. Nuo 2030 m. išmetamo CO2 kiekis turės būti sumažintas 55 procentais, o po penkerių metų – 100 procentu. Tai suteikia pramonei daugiau nei dešimtmetį persitvarkyti ir padidinti vietinę baterijų elementų gamybą. Tai taip pat suteikia blokui 15 metų laikotarpį, leidžiantį taršias transporto priemones pašalinti iš kelių prieš įgyvendinant ES tikslą – 2050 metais pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą.
Reikalavimą lydintys teisės aktai dėl alternatyvių degalų infrastruktūros priverstų valstybes pradėti kurti įkrovimo punktus ir vandenilio degalines, kurios galėtų patenkinti netaršių transporto priemonių paklausą.
Ką tai reikš? Elektra varomų transporto priemonių gamybos skatinimą ir daug daugiau kelio darbų miesto gatvėse nuo 2025 m., kai įsigalios infrastruktūros taisyklės. Didžioji dalis automobilių pramonės jau kuria elektromobilius – vieni, pavyzdžiui, „Volkswagen“ ir „Volvo“, ilgiau nei kiti, tačiau nauji tikslai kelia kritinį iššūkį bloko komponentų pramonei. Dėmesys greitai nukrypo į perkvalifikavimo programas, kurios gali padėti suburti darbo jėgą, kuri tvarkytų akumuliatoriaus chemikalus, o ne variklio stūmoklius. Tam reikės laiko.
Pirminės reakcijos. Žaliosios politinės grupės iš esmės yra laimingos. Automobilių pramonė pralaimėjo kovą – pasiūlymo projekte nebuvo išvengta privalomo išmetamų teršalų atsisakymo, tačiau ji gavo taisykles, kurios greitai sukurs infrastruktūrą. Pagrindinis skundas yra tas, kad teršalų atsisakymo data įpareigoja elektrinį mobilumą, o ne suteikia pramonei laiko kurti švaresnį kurą. „Aplinkai kenksmingas ne vidaus degimo variklis, o iškastinis kuras“, – sakė Europos automobilių gamintojų asociacija.
2. Anglies kainų nustatymas
Koks planas? Padvigubinti pastarojo meto Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) (angl. ETS) sėkmę – sugriežtinti išduodamų leidimų skaičių ir išplėsti sistemą, kad ji įtrauktų laivybą ir sugriežtintų reikalavimus aviacijos pramonei. Pasak Europos žaliojo kurso vadovo Franso Timmermanso, „pati prieštaringiausia“ viso paketo dalis bus Komisijos pasiūlymas sukurti antrąją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, apimančią kelių transportui ir pastatų šildymui naudojamą kurą. Tikėtina, kad išlaidos bus perkeltos vartotojams.
Ką tai reikš? Naujosios priemonės rodo, kad Briuselis mano, jog anglies dvideginio kainų nustatymas yra efektyviausias būdas sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Ir viskas daroma nepaisant galimo smūgio vairuotojams ir namų ūkiams, kurie negali sau leisti papildomų išlaidų, ir nepaisant rizikos, kad tai sukelia socialinį atstūmimą „geltonųjų liemenių“ judėjimo mastu, kuris sukrėtė Prancūziją 2018 metais. F. Timmermansas pripažino iš pradžių buvęs skeptiškas, tačiau, jo nuomone, „esama ES ATLPS sistema veikia“.
Pirminės reakcijos. „Ar „daugiau normų, daugiau standartų, daugiau gairių ir daugiau mokesčių“ negalėtų būti tinkama alternatyva regresiniam mechanizmui?“ – paklausė benamystės labdaros organizacijos FEANTSA direktoriaus pavaduotoja Ruth Schofield Owen.
3. Naujas socialinis fondas
Koks planas? Komisija žino, kad naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas piliečių automobiliams ir namams milijonams europiečių sukels tikrą finansinį skausmą ir nepasitenkinimą. Norėdama sušvelninti smūgį, ji planuoja sukurti Klimato socialinį fondą, kuris nukreips 25 procentus pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir lėšų iš ES biudžeto, kad vairuotojai galėtų nusipirkti transporto priemones be išmetamųjų teršalų arba namų savininkai galėtų apšiltinti savo namus.
Nacionalinės vyriausybės turės pateikti planus, kaip jie išleis pinigus, Komisijos patvirtinimui ir suderinti ES finansavimą su savo grynaisiais pinigais. Manoma, kad fondas padidės iki 72,2 mlrd. eurų.
Ką tai reikš? Idealiame pasaulyje tai reiškia, kad ES įtikins europiečius, jog pastangos sumažinti išmetamų teršalų kiekį pasidalijamos teisingai. Tačiau neaišku, ar šalys narės bus pasirengusios leisti Komisijai prižiūrėti didelę dalį naujų grynųjų, kuriuos susižers iš naujos sistemos.
Pirminės reakcijos. Į tai, kad fondas užkirs kelią socialiniam nepasitenkinimui, žiūrima skeptiškai. Anglies dioksido kainų nustatymas rizikuoja „sulaikyti žmones brangesnėje sistemoje be jokių alternatyvų“, o kompensavimo fondai „rizikuoja būti pernelyg sudėtinga sistema, kuri nepasieks tų žmonių mūsų visuomenėse, kuriems to labiausiai reikia“, – perspėjo Monique Goyens, vartotojų organizacijos BEUC direktorė.
Transporto darbuotojų federacija ETF teigė, kad Briuselis turėtų sutelkti dėmesį į tvaraus viešojo transporto variantų kūrimą, argumentuodama, kad socialinis fondas „kompensuodamas keleivius ar subsidijuodamas elektrinių transporto priemonių pirkimą neužkirs kelio transporto skurdui“, arba padarys alternatyvas plačiau prieinamas.
4. Anglies dioksido mokestis
Koks planas? Būkite atsargūs, pasaulio teršėjai. Komisija apmokestins geležies ir plieno, cemento, aliuminio, trąšų ir elektros energijos importą, nustatydama jiems tarifą, lygų tam, kurį ES gamintojai moka pagal vidinę anglies rinką. Jei kitos šalys taiko panašias priemones, jų įmonės nenukentės.
Kadangi mokestis palaipsniui bus pradedamas taikyti nuo 2026 m. (po bandomojo dviejų metų laikotarpio nuo 2023 m. iki 2025 m.), nemokamos taršos kvotos, kurios šiuo metu yra ES sistemos dalis, bus palaipsniui mažinamos ir galiausiai panaikinamos per dešimtmetį, kuris baigsis 2035 m. Viskas taip suprojektuota tam, kad ES neįkliūtų Pasaulio prekybos organizacijai.
Pajamos įplauks į ES biudžetą ir dalis bus grąžinta ES daugiamilijoniniam atsigavimo paketui.
Ką tai reikš? Rinkliava yra dviprasmiška. ES siekia apsaugoti savo pramonę nuo pigesnio ir labiau teršiančio importo, sugriežtindama aplinkosaugos reguliavimą viduje. „Mes nepaversime klimato politikos Europos deindustrializavimo politika, ekonominiu ir klimato požiūriu tai neturi prasmės, nes gamyba pradės judėti kažkur kitur“, – sakė ES pareigūnas.
Tuo pat metu ES skatina kitas užsienio šalis dekarbonizuoti savo ekonomiką, nes tai jas atleistų nuo mokesčio. „Mes dirbame savo darbą ir kviečiame tą patį padaryti savo partnerius“, – sakė ES pareigūnas.
Pirminės reakcijos. Vadinamasis pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas Europos Sąjungoje yra mažiau prieštaringas nei užsienyje.
„Abejotina, ar mechanizmas yra suderinamas su PPO įstatymais“, – sakė advokatų kontoros „Freshfields“ partneris Georgas Roderburgas. Tai gali paskatinti atsakomuosius tarifus. Vašingtone neramu. Buvęs Baracko Obamos Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Podesta interviu su „POLITICO“ metu perspėjo apie „prekybinius nesutarimus“. Kinija ir kitos besiformuojančios ekonomikos šalys kelis mėnesius smerkė šį įrankį. Bet jei kitos šalys sumažins išmetamų teršalų kiekį taip pat greitai, kaip ES, taršus importas „nebebus problema“, sakė F. Timmermansas.
5. Nauja kova dėl to, kas labiausiai prisideda
Koks planas? Briuselis nori, kad vyriausybės 11 procentinių punktų padidintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą iš kelių transporto ir statybų sektorių, žemės ūkio, pramonės ir atliekų gamyklų, kad padėtų pasiekti griežtesnį bloko 2030 m. klimato tikslą. Tai yra didelis šuolis nuo dabartinių reikalavimų. Manoma, kad tai sukels naują Briuselio ir sostinių nesutarimų raundą.
Ką tai reikš? Pastangų pasidalijimo reglamentas nustatė privalomus nacionalinius tikslus 2018-aisiais, po nesutarimų dėl to, kaip geriausiai pasidalyti išmetamų teršalų kiekio sumažinimą visame bloke. Savo pasiūlymuose Komisija stengėsi paskirstyti išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, pagrįstus BVP vienam gyventojui, o tai labai svarbu skurdesnėms ir nuo anglies priklausančioms ES narėms, kurios sunerimo, jog turtingesnės sostinės stengiasi perkelti didesnę naštą labiau teršiančioms bloko ekonomikoms.
Pasiūlymas reiškia, kad iki 2030 m. „Vokietija 50 procentų sumažins savo kelių transporto, pastatų, žemės ūkio, MVĮ ir atliekų išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 2005 m. Prancūzija – 47 procentais, Italija – 43 procentais, Ispanija – 38 procentais, o Bulgarija – tik iki 10 procentų“, – paaiškino Simone Tagliapietra, vyresnysis bendradarbis iš Briuselyje įsikūrusio „Bruegel“ idėjų centro.
„Akivaizdu, kad daugelis valstybių narių pasakys, kad tai yra nesąžininga, bet pažiūrėkime, ar jos tikrai taip mano“, – sakė Europos žaliojo kurso vadovas Fransas Timmermansas.
Pirminės reakcijos. Pasiūlymas praėjo beveik nepastebėtas, sprendžiant iš nevyriausybinių organizacijų ir kitų reakcijos stokos. Vis dėlto nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Transport & Environment“, prieš pasiūlymo pristatymą mėnesius jaudinosi ir nerimavo, kad Komisija palengvins spaudimą vyriausybėms, susilpnindama pastangų pasidalijimo reglamentą ir perkeldama didžiąją dalį išmetamųjų teršalų mažinimo atsakomybės į rinką. Sofie Defour iš „T&E“ perspėjo, kad nors Briuselis pasirinko aukštesnius nacionalinius tikslus, „išlieka visos senos spragos, leidžiančios šalims išvengti savo atsakomybės už klimatą“.
6. Atsinaujinančių energijos šaltinių antplūdis
Koks planas? ES nepasieks savo žaliojo kurso tikslų, jei nebus masiškai gaminama atsinaujinanti energija, todėl ji siūlo padidinti vėjo, saulės ir kitų švarių energijos šaltinių tikslus. Atnaujintoje atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje numatoma, kad dabartinis viso bloko tikslas – iki 2030 m. 32 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių – bus padidintas iki 40 proc. Taip pat nustatoma, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarys 49 proc. pastatuose sunaudojamos energijos iki 2030 m.
Ką tai reikš? Atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro apie 20 procentų sunaudojamos energijos, taigi blokas turi padvigubinti savo pajėgumus iki dešimtmečio pabaigos. Reikalingas tam tikras kalbėjimo stilius, kad tai atsitiktų augančiame užsienio sektoriuje – šalims liepiant bendradarbiauti kuriant Europos jūrų baseinus ir pridedant naują įpareigojimą paspartinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą apskritai.
Pirminės reakcijos. Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros generalinis direktorius Francesco La Camera teigė, kad teisės aktų paketas „patvirtino ES lyderystę energetikos srityje“ ir prognozavo, kad priemonės paskatins ekonomikos augimą, sukurs darbo vietas ir paskatins konkurencingumą. Atsinaujinančios energijos grupės, tokios kaip „SolarPower Europe“, taip pat buvo patenkintos, tačiau paragino Briuselį padaryti daugiau, kad būtų panaikintos administracinės kliūtys, išleidžiant ES leidimų gaires procedūroms supaprastinti nacionaliniu lygmeniu.
„Tai yra skubus žingsnis siekiant užkirsti kelią tolesniam saulės energijos projektų vėlavimui“, – sakė grupės vadovė Walburga Hemetsberger.
7. Europos galimybė atsinaujinti
Koks planas? Pastatai sunaudoja apie 40 procentų ES energijos. Naujame pakete reikalaujama, kad beveik pusė visos energijos būtų atsinaujinanti iki 2030 m. ES šalys taip pat turės kasmet po 1,1 procento padidinti atsinaujinančios energijos dalį, naudojamą pastatų šildymui ar vėsinimui. Be to, Komisija nori, kad šalys kiekvienais metais atnaujintų visų lygių visuomeninius pastatus 3 proc. Nauja atskira pastatų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema padidins spaudimą vyriausybėms paspartinti energiją taupančių renovacijų tempą, arba rizikuos susilaukti žmonių, gaunančių vis didesnes sąskaitas už energiją, nepasitenkinimo.
Ką tai reikš? Teisės aktais sustiprinama „Renovacijos bangos“ strategija, kuri, Briuselio teigimu, yra naudinga aplinkai ir puiki darbo vietų kūrėja. Pandemijos pradžioje tai buvo nustatyta kaip pagrindinė paskata šalims pritraukti. Įpareigojimas atnaujinti viešuosius pastatus bus taikomas ir socialiniams būstams, kurie sudaro maždaug 10 procentų ES pastatų.
Pirminės reakcijos. Pramonės atstovai, tokie kaip Mirella Vitale, vyresnioji šiltinimo įmonės „Rockwool“ viceprezidentė, šias priemones pavadino „dideliu žingsniu į priekį“ kovojant su pastatų emisijomis. Tačiau ji taip pat išreiškė susirūpinimą, kad kai kurios šalys neturi pinigų, reikalingų atnaujinti.
„Paketo sėkmė priklauso nuo finansinės ir konsultacinės paramos, kurią ES gali suteikti namų ūkiams ir įmonėms“, – sakė ji. – Veikimas turi būti lengvesnis ir pigesnis nei neveikimas“.
Freekas Spinnewijnas, priklausantis koalicijai „Right To Energy“, griežtesniais žodžiais kritikavo paketą, kuriame, jo teigimu, yra tikslų, kurių nepakaks klimato krizei įveikti ir kurie „vargingai gyvenantiems žmonėms suduos per galvą“, pakeldami jiems kainas už energiją.
8. Taršios energijos apmokestinimas
Koks planas? Komisija siekia, kad švaresnis kuras ir atsinaujinantys energijos šaltiniai būtų patrauklesni keičiant energijos apmokestinimo būdą. Šiuo metu kuras ir elektra dažniausiai apmokestinami pagal suvartojamą kiekį, o ne už energijos rūšį, tačiau reforma užtikrintų, kad labiausiai teršiantis kuras būtų apmokestinamas aukščiausiu tarifu. Ji taip pat atnaujina minimalius tarifus, kurie nekito 18 metų, ir sumažina nacionalinių vyriausybių siūlomas mokesčių lengvatas ir tarifų mažinimus.
Ką tai reikš? Komisija ne vienerius metus bandė keisti energijos apmokestinimo įstatymus, tačiau jai vis sudarydavo kliūtis nacionalinės sostinės. Mokesčių politiką pavydžiai saugo nacionalinės vyriausybės, o bet kokioms pastangoms atlikti pokyčius reikės vieningo 27 šalių susitarimo. Tai yra taip svarbu išmetamų teršalų kiekio mažinimui, kad 2019-aisiais Komisija bandė pakeisti balsavimo dėl energijos mokesčių taisykles, tačiau iki šiol tai jai nepavyko. Ši kova dar tęsis ilgai.
Pirminės reakcijos. Sunkvežimių vairuotojai baiminasi, kad energijos apmokestinimo pokyčiai kartu su planais taikyti išmetamųjų teršalų leidimus kelių transportui reiškia, kad transporto operatoriai už savo išmetamą teršalų kiekį mokės dvigubai daugiau.
„Persvarstyta energijos apmokestinimo sistema padidins fiskalinę naštą dažniausiai naudojamam kurui komerciniame kelių transporte“, – sakė ES kelių transporto organizacijos IRU direktorė Raluca Marian. – Be to, kelių transporto įmonės padengs prekybos taršos leidimų sąskaitą degalinėse.“
9. Aviacijos ir laivybos valymas
Koks planas? Briuselis daro tai, ką aplinkosaugininkai jau seniai ragino daryti – apmokestinti aviacinius degalus. Taip pat reikės, kad visi, išskyrus mažiausius ES oro uostus, iki 2025 m. oro linijoms tiektų ekologiškesnį reaktyvinį kurą. Ar tai padės sumažinti tvarių alternatyvų kainą, kuri šiuo metu kainuoja tris ar penkis kartus daugiau nei tradicinis iškastinis kuras.
Komisija taip pat nori taikyti išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemą jūrų transportui, apimančią visas emisijas iš kelionių tarp ES uostų ir pusę kelionių už Europos ribų. Siekiama išvengti, kad Europos laivybos kompanijos nepatektų į nepalankią konkurencinę padėtį ar neužliptų prekybos partneriams ant pirštų. „Mes neturime preteksto reguliuoti visą pasaulį“, – trečiadienį sakė aukštas ES pareigūnas.
Į paketą taip pat įtrauktas siekis atsikratyti mokesčių lengvatų laivybos degalams ir skatinti tvarių degalų įsisavinimą.
Ką tai reikš? Šios priemonės žymi ES pastangų sustabdyti taršą dviejuose sektoriuose, kurie veikia ir toli už bloko ribų, ir kurių beveik nebuvo ankstesniuose ES klimato postūmiuose. Komisija yra pasiryžusi kompensuoti prarastą laiką ir nuviliančią pažangą, kurią pasiekė tarptautinės reguliavimo institucijos – Tarptautinė jūrų organizacija ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija.
„Jūs negalite toliau sakyti, kad laivybos ir aviacijos srityje nieko nedarysite ar beveik nieko nedarysite dėl to, kad jums galioja tarptautinės sąlygos“, – sakė F. Timmermansas. „Aš nebegaliu paaiškinti Europos piliečiui, kad mes mokame mokestį už degalus, kuriuos pilate į savo automobilį, jūs mokate mokestį už elektros energiją, kurią naudoja mūsų traukiniai, bet jūs nemokate mokesčio už žibalą, kuris skraidina mūsų lėktuvus.“
Pirminės reakcijos. Aplinkosaugos kampanijos dalyviai ir įstatymų leidėjai sveikino siekį pritaikyti bloko apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir laivybai. Tuo tarpu ES laivų savininkai ragino panaudoti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamas sektoriaus atnaujinimui, kad jis būtų ekologiškesnis. Kiti pramonės atstovai nėra tokie laimingi. Pasaulinės pramonės grupės ICS generalinis sekretorius Guy Plattenas pavadino tai „ideologinėmis pajamų didinimo pratybomis“, kurios „labai nuliūdins ES prekybos partnerius“.
Organizacija „Transport & Environment“ perspėjo, kad ES Komisijos tvaraus kuro iniciatyva padidins suskystintų gamtinių dujų ir netvarių biodegalų naudojimą, o ne „tikrai ekologiškų“ degalų, tokių kaip amoniakas.
„ES privers laivybos teršėjus mokėti, tačiau vertimas naudoti dujas ir biokurą yra vaistas, blogesnis už ligą“, – sakė „T&E“ vykdomasis direktorius Williamas Todtsas.
Aviacijos pramonė palankiai įvertino planus išplėsti tvaraus kuro naudojimą. Tačiau degalų mokestis yra mažiau populiarus. Oro linijų bendrovė „KLM Royal Dutch Airlines“ teigė mananti, kad tai gali turėti „priešingą aplinkkelių ir papildomų išmetamųjų teršalų poveikį“, nes jis taikomas tik ES vidaus skrydžiams.
10. Miškų naudojimas
Koks planas? Komisija nori panaudoti bloko miškus ir durpynus, kurie sugertų maždaug 7 procentus dabartinių metinių išmetamų teršalų, ir planuoja pasitelkti žemės ūkio ir miškininkystės sektorius. Ji nustatė bendrą ES tikslą – pašalinti 310 milijonų tonų CO2 ekvivalento iki 2030-ųjų. Tuo tikslu siūlomoje žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamento (LULUCF) peržiūroje bus nustatyti privalomi metiniai nacionaliniai CO2 pašalinimo tikslai nuo 2026 m. iki 2030 m. Ji taip pat nori nustatyti klimato neutralumo tikslą žemės sektoriui – įskaitant LULUCF ir CO2 neišmetančius žemės ūkio sektorius – pasiekti iki 2030 m. Komisija taip pat įsipareigojo per dešimtmetį pasodinti dar bent 3 mlrd. medžių ir nori skatinti ūkininkus imtis praktikos, padedančios sulaikyti anglies dioksido kiekį jų žemėje pagal naująją bendrąją žemės ūkio politiką.
Ką tai reikš? ES šalys turės padidinti savo miškų ir žemių pajėgumus išsiurbti anglį iš atmosferos, kad galėtų pasiekti bloko 2030-ųjų klimato tikslus. Tai jau susilaukė daugelio šalių, turinčių stiprią miškininkystę, atstūmimo, kurios nori, kad Briuselis nesikištų į jų nacionalines žemėtvarkos strategijas. Pasiekti pusiausvyrą nebus lengva, nes mokslininkai perspėja, kad klimato kaitos poveikis, įskaitant sausrą, gaisrus ir kenkėjus, padidins grėsmę miškų CO2 kaupimo pajėgumams.
Pirminės reakcijos. Pramonė iš esmės palankiai įvertino tai, kad naujasis planas skatina bioekonomiką, tačiau Europos popieriaus pramonės konfederacija jį pavadino „neišsamiu pramonės pereinamojo laikotarpio priemonių rinkiniu“. NVO teigia, kad dėmesys miškams yra apgaudinėjimas: „Naudojimasis žemės panaudojimo kreditais norint paslėpti nesėkmę klimto tikslų siekime yra tiesiog nepriimtinas“, – sakė S. Defour iš „T&E“. Vokietijos europarlamentarė Delara Burkhardt sakė, kad bijo, kad natūralios anglies dvideginio kriauklės „taps pasivijimo įrankiu ten, kur kiti dalykai neveikia“, pridurdama: „Skamba taip, lyg yra gerai ir toliau teršti aplinką, nes tai bus sutvarkyta vėliau.“
