Šveicarija vilioja solidžiais atlyginimais, tačiau toli gražu ne kiekvienas gali į juos pretenduoti. Daug patirties turintys specialistai suplūsta iš įvairių šalių, todėl norintiems prasimušti tenka įveikti didžiulę konkurenciją – pabrėžė Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos atstovė ir laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ vyriausioji redaktorė Virginija Siderkevičiūtė.
– Koks yra tipiškas į Šveicariją atvykstančio lietuvio portretas? – Balsas.lt pasiteiravo V. Siderkevičiūtės.
– Į Šveicariją po nepriklausomybės atkūrimo lietuviai pradėjo važiuoti į įvairias tarptautines organizacijas. Po to, žinoma, atvažiavo nemažai studentų, kurie pasirinko siekti aukštojo mokslo šioje šalyje. Taip pat atvyko moterys, kurios ištekėjo už šveicarų. Dabartiniu metu Šveicarijoje netrūksta specialistų – gydytojų, informatikų, kurie jau senokai dirba šioje šalyje. Kvalifikuoti specialistai Šveicarijoje yra labai vertinami.
– Kaip apibūdintumėte lietuvių bendruomenę Šveicarijoje?
– Čia nėra tiek daug lietuvių, kaip būtų galima įsivaizduoti. Preliminariais duomenimis, jų yra apie 1200. Tuo tarpu pačiai bendruomenei, kuri aktyviai visur dalyvauja, priklauso apie 150 narių. Jaunimas ne visąlaik įsitraukia į bendruomenės veiklą. Dažniausia praeina 5-6 metai, kol Šveicarijoje gyvenantys lietuviai pradeda aktyviau reikštis.
– Kas labiausiai vilioja lietuvius atvykti į šią šalį?
– Žinoma, Šveicarija vilioja gerais atlyginimais. Ir nors ši šalis yra brangi, bet pragyventi galima labai gerai, nes atlyginimai tikrai geri. Ypač jei lygintume su lietuviškais, tai pamatytume didelę prarają.
– Kokios jauno žmogaus perspektyvos?
– Kaip jau minėjau, tai daug jaunų žmonių atvyksta studijuoti. Bet dalis jų atvyksta su viltimis įsidarbinti. Arba atvyksta jau turėdami darbą. Tiesa, šių metų gegužės mėnesį Šveicarija patvirtino taip vadinamą kvotų apribojimą 8 Europos Sąjungos šalims. Tarp jų ir Lietuvai. Apribojimų esmė ta, kad iš Lietuvos (ir iš kitų naujųjų ES narių) į Šveicariją per metus gali įvažiuoti tik 2 tūkst. žmonių. Kitoms ES šalims, Šveicarija to negali taikyti, nes jau yra praėję visi terminai. Tačiau taikyti šiuos apribojimus Lietuvai yra gana juokinga, nes iš mūsų šalies per metus atvyksta gal tik koks 100–140 lietuvių. O iš tokios šalies kaip Vokietija atvyksta keliolika tūkstančių. Tačiau tų srautų iš didžiųjų ES valstybių šveicarai reguliuoti negali. Bet bando parodyti, kad kažkokias taisykles taikys įvažiuojantiems europiečiams.
– Kaip dėl atvirkštinio varianto? Ar teko išgirsti, kad šveicarai persikeltų gyventi į Lietuvą?
– Taip, teko. Šiauliuose gyvena vertėjas Markus Roduner. Gyvendamas čia jis sukūrė šeimą. Lietuvoje šis žinomas kalbininkas užsiima vertimais ir yra gana gerai žinomas. Teko susipažinti su viena šveicarų šeima, kuri ką tik sugrįžo į gimtinę. Vyras yra vokietis, o jo žmona šveicarė. Jis yra evangelikų pastorius ir Lietuvoje įsteigė kažkokį centrą, kuriam tam tikrą laiką vadovavo. Natūralu, kad ir jo šeima tuo metu gyveno Lietuvoje. Taip pat žinau vieną šveicarą Klaipėdoje, kur jis įkūrė savo šalies nacionalinių patiekalų restoraną.
