Rinkimuose į žemuosius parlamento rūmus SVP surinko 29 proc. balsų ir savo balsų dalį padidino daugiau nei trimis procentiniais punktais, prognozavo apklausų bendrovė „GFS Bern“, suskaičiavus daugiau nei pusę rinkimuose atiduotų balsų.
„Gavome labai aiškų Šveicarijos gyventojų mandatą iškelti jiems svarbius klausimus, tokius kaip nelegali imigracija“, – nacionaliniam transliuotojui RTS sakė SVP pirmininkas Marco Chiesa (Marko Kjeza).
SVP gerokai aplenkė socialdemokratus, gavusius 18 proc. balsų, o centro dešinioji Centro partija ir dešiniųjų „FDP.Liberalai“ surinko apie 15 proc. balsų. Visų šių trijų partijų rezultatai beveik nepakito.
Tuo tarpu žalieji nesugebėjo pakartoti sėkmės, pasiektos per 2019 metų rinkimus, ir, remiantis prognozėmis, užėmė penktą vietą su 9 proc. balsų – keturiais procentiniais punktais mažiau.
„Bus sunkiau kovoti už pragyvenimo išlaidas, lygybę ir klimato politiką“, – paskelbus rezultatus naujienų agentūrai AFP teigė perrinktas vienas iš socialdemokratų pirmininkų Cedricas Wermuthas.
„FDP.Liberalų“ pirmininkas Thierry Burkartas sakė RTS, kad migracijos klausimas leido SVP laimėti. Kad jie vėl nelaimėtų 2027 metais, „tai tema, kurią turime vertinti rimtai“, – sakė jis ir pridūrė: „Turime pateikti sprendimus.“
Pagal „GFS Bern“ prognozes SVP gavo 61 mandatą, socialdemokratai – 41, Centro partija – 30, „FDP.Liberalai“ – 29, žalieji – 21, o žalieji liberalai – 11 mandatų.
Turtingoje 8,8 mln. gyventojų turinčioje Europos šalyje buvo balsuojama dėl visų 200 vietų Nacionalinėje Taryboje – žemuosiuose parlamento rūmuose – ir visų 46 vietų Kantonų Taryboje – aukštuosiuose rūmuose.
Galutinių rezultatų laukiama pirmadienį.
SVP karas prieš „woke" beprotybę“
Griežtai prieš Europos Sąjungą nusistačiusi SVP aršiai gina ilgametį Šveicarijos karinį neutralumą, tačiau mano, kad pastaraisiais mėnesiais šis principas buvo per daug išmėginamas.
Šveicarija nepriklauso Bendrijai, tačiau pritarė Europos Sąjungos ekonominėms sankcijoms Rusijai po to, kai Maskva praėjusių metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tačiau SVP rinkimų kampanijoje daugiausia dėmesio skyrė savo mėgstamiausiam klausimui – kovai su masine imigracija.
Federalinė kovos su rasizmu komisija apkaltino SVP vykdant ksenofobinę kampaniją socialiniuose tinkluose ir atkreipiant dėmesį į užsieniečių padarytas nusikalstamas veikas.
SVP socialiniuose tinkluose paskelbta reklama „Nauja norma?“ buvo iliustruojama kruvinais peiliais, kaukėtais nusikaltėliais, kumščiais, sumuštais veidais ir išsigandusiomis moterimis.
SVP taip pat nurodė, kad pradėjo karą prieš „woke“ beprotybę“.
„Drag karalienės [ir karaliai], antifašistai ir klimato aktyvistai – visi eis balsuoti! Rinkimuose jie gali sugriauti Šveicariją ir mūsų visuomenę. Mes jiems to neleisime!“ – sakė SVP jaunimo sparnas, ragindamas balsuoti.
Nors Šveicarija tebėra viena turtingiausių pasaulio šalių, kurioje nedarbas sudaro apie du procentus, o bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra labai didelis, SVP skelbiamos idėjos ir toliau išlieka itin aktualios.
Nuo 1999 metų partija pirmavo visuose Nacionalinės Tarybos rinkimuose, nors jos rinkėjų ratas nuolat kito.
