Šveicarijos teismas penktadienį pripažino kaltu turkų politiką, kuris neigė, kad 1915 metais Osmanų imperijos viešpatavimo laikotarpiu turkų vykdytos armėnų žudynės prilygsta genocidui. Tai pirmasis toks teismo nuosprendis Šveicarijoje.
Kairiosios nacionalistinės Turkijos darbininkų partijos (TDP) lyderis Dogu Perincekas (Dohu Perinčekas) 2005 metų liepą sakydamas kalbą Šveicarijos Lozanos mieste armėnų genocidą pavadino "tarptautiniu melu".
Lozanos baudžiamajame teisme teisėjas Pierre-Henri Winzapas (Pjeras Henris Vincapas), atsižvelgęs į prokuroro reikalavimus, skyrė jam 90 dienų lygtinę laisvės atėmimo bausmę ir nurodė sumokėti 3 tūkst. Šveicarijos frankų (6,4 tūkst. litų) baudą, pranešė Šveicarijos naujienų agentūra ATS.
Jis taip pat nurodė D.Perincekui sumokėti Šveicarijos ir Armėnijos asociacijai simbolinę 1 tūkst. Šveicarijos frankų baudą už jai padarytą "moralinę žalą".
P.H.Winzapas teismui sakė, kad D.Perincekas yra "arogantiškas kurstytojas" ir "rasistas", sąmoningai neigęs genocidą, kuris Šveicarijoje laikomas "pripažintu istoriniu faktu".
65-erių politikas, kurio partija nėra atstovaujama Turkijos parlamente, buvo nuteistas pagal 1995 metais Šveicarijoje priimtą įstatymą, kuris draudžia neigti, menkinti ar teisinti bet kokį genocidą. Maksimali galima bausmė už tokį nusikaltimą yra treji metai.
2001 metais panašūs kaltinimai buvo pateikti 12 turkų, tačiau jie buvo išteisinti.
D.Perincekas, remdamasis istoriniais dokumentais, teismui sakė, jog nebuvo jokio genocido prieš armėnus, o buvo tik "abipusės žudynės".
"Noriu apginti savo teises į žodžio laisvę. Nebuvo jokio genocido, todėl negalima taikyti šio įstatymo mano komentarams", - sakė jis savo įžanginėje kalboje antradienį.
Žurnalistams jis žadėjo apskųsti nuosprendį ir vadino jį "neteisingu, šališku bei imperialistiniu".
TURKIJA NEPRIPAŽĮSTA GENOCIDO
Pastarasis teismo procesas dar labiau aptemdė santykius tarp neutraliosios Šveicarijos ir Turkijos, kuri neigia bet kokį genocidą žlungant Osmanų imperijai Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse.
Armėnija tvirtina, jog tais metais buvo išžudyta maždaug 1,5 mln. armėnų, o Turkija tikina, jog didelį aukų skaičių nulėmė tarpetniniai konfliktai, epidemijos ir badas, dėl kurių nukentėjo abi pusės.
Praėjusiais metais Ankara pasipiktino, kai Prancūzijos parlamentas nusprendė pritarti įstatymo projektui, pagal kurį armėnų genocido neigimas pripažįstamas kriminaliniu nusikaltimu. Tačiau šis įstatymas taip ir neįsigaliojo.
Tikimasi, kad JAV kongresas kitą mėnesį pritars rezoliucijai, kuria armėnų žudymas bus pripažintas genocidu. Tačiau prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracija nepritaria tokiam žingsniui, būgštaudama, jog tai neigiamai atsilieps santykiams su NATO sąjungininke.
Šveicarijos ir Armėnijos asociacija pareiškė, jog toks teismo nuosprendis rodo, kad Šveicarijos įstatymai yra "svarbus ir veiksmingas" instrumentas.
"Šiandien priimtas teismo sprendimas tik patvirtino parlamento debatuose išsakytą nuomonę, kad minėtas baudžiamojo kodekso straipsnis yra taikomas ne vien tik "Šoa" (žydų Holokaustui)", - sakoma asociacijos išplatintame pranešime spaudai.
