Andersas Tegnellis, anksčiau kritikavęs griežtą kitų šalių karantino ir saviizoliacijos politiką kaip netvarią ilgalaikėje perspektyvoje, Švedijos radijui neseniai pripažino, kad jo paties pasirinktos taktikos įgyvendinimui „akivaizdu, yra kur tobulėti“.
Paklaustas, ar Švedijoje nuo koronaviruso mirė per daug žmonių, jis atsakė: „Tikrai taip“. Ir pridūrė, kad ateityje gyventojams teks apsvarstyti, ar buvo būdų kaip galima buvo išvengti tokio mirtingumo.
Mirtingumas – didžiausias pasaulyje
Savaitę iki birželio 2-osios Švedijos mirtingumo nuo koronaviruso lygis buvo didžiausias pasaulyje. Spaudžiant opozicijai, Švedijos vyriausybė šios savaitės pradžioje netgi sutiko įkurti specialią komisiją, kuri peržiūrėtų kovos su Covid-19 strategiją.
„Jei mes vėl susidurtume su ta pačia liga, tiksliai žinodami, ką apie ją žinome šiandien, manau, mes pasirinktume kažką per vidurį tarp to, ką padarė Švedija ir to, kaip elgėsi likęs pasaulis“, – teigė A. Tegnellis. Anot jo, „būtų gera tiksliai žinoti, ką uždaryti, kad būtų galima geriau sustabdyti infekcijos plitimą“.
Remiantis moksliniu internetiniu leidiniu „Ourworldindata.com“, „Covid-19“ mirčių skaičius vienam gyventojui Švedijoje buvo didžiausias pasaulyje, per pastarąjį septynių dienų vidurkį iki birželio 2 d. Mirčių nuo Covid-19 gyventojų skaičius per dieną siekė 5,29 (milijonui gyventojų) ir tai gerokai viršijo Jungtinės Karalystės rodiklį 4,48.
A. Tegnellis: nėra aišku, ką galėjome daryti kitaip
Švedija neleido vyresniems nei 16 metų mokiniams eiti į mokyklas ir uždraudė visus renginius, kuriuose susirenka daugiau nei 50 žmonių, tačiau tik paprašė – skirtingai nei kitose Europos šalyse buvo liepta – vengti nebūtinų kelionių ir neiti į lauką vyresnio amžiaus ar sergantiems žmonėms. Parduotuvės, restoranas ir sporto klubai taip pat liko atidaryti.
Nepaisant to, kad viešoji nuomonė jau pamažu kinta, tačiau apklausos rodo, kad švedai iš esmės palaiko savo valdžios sprendimus nesiimti griežtų karantino priemonių.
Tačiau daug Švedijos ekspertų vis labiau ir labiau kritikuoja pasirinktą politiką, kuria, pasak A. Tegnellio, buvo siekiama ne pasiekti bandos imunitetą, o sulėtinti viruso plitimą, kad sveikatos priežiūros tarnybos pajėgtų susitvarkyti.
Koronaviruso epidemijos laikotarpiu Švedijos mirtingumo nuo viruso skaičius 4-10 kartų viršijo kaimyninių Norvegijos, Danijos ar Suomijos, pasirinkusių griežtesnes karantino priemones.
Norvegija ir Danija praėjusią savaitę sutarė atverti sienas šių šalių gyventojams, tačiau paliks galiojančius draudimus Švedijai dėl daug didesnio sergamumo lygio šioje šalyje.
A. Tegnellis Švedijos radijui pripažino, kad nėra aišku, ką šalis galėjo padaryti kitaip. „Kitos šalys iškart ėmėsi taikyti daug priemonių. Problema čia yra ta, kad tuomet tu iš tiesų nežinai, kuri iš jų yra efektyviausia“, – aiškino jis. Jo manymu, nelabai aišku, ką dar buvo galima Švedijoje padaryti be „visiško uždarymo“.
Ekspertė: Švedijai reikėjo sekti kaimynių pavyzdžiu
Nepaisant valdžios akcentuoto tikslo apsaugoti šalies vyresnio amžiaus žmones, Švedijos strategija būtent šiai amžiaus grupei ir atsiliepė skaudžiausiai – beveik pusė šalies mirčių nuo koronaviruso užfiksuota slaugos namuose.
Buvusi Švedijos vyr. epidemiologė Annike Linde pripažino, kad iš pradžių palaikė dabartinę valdžios strategiją, tačiau pakeitė požiūrį, kai virusas skaudžiai smogė vyresnio amžiaus populiacijai.
„Nebuvo jokios strategijos, susijusios su senyvo amžiaus žmonėmis, dabar aš suprantu, – pareiškė A. Linde – Aš nesuprantu, kaip jie gali sakyti, kad pasirengimo lygis yra geras, kai iš tiesų jis nevykęs“.
Ji taip pat pridūrė, kad kita klaida buvo manyti, kad koronavirusas elgsis kaip sezoninis gripas. „Tai visiškai nebuvo panašu į gripą, – aiškino ji. – Plinta daug lėčiau ir turi ilgesnį inkubacinį laikotarpį. Todėl tai (koronavirusą) daug sunkiau aptikti ir sukurti bendrą populiacijos imunitetą“.
Švedija būtų pasielgusi protingiau, jeigu būtų pasekusi savo Šiaurės šalių kaimynių pavyzdžiu, uždariusi sienas ir labiau investavusi į testavimą bei sergančių artimųjų stebėjimą, pridūrė ji.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vos 7,3 proc. Stokholmo gyventojų turi Covid-19 antikūnų, o tai reiškia, kad Švedijos pasirinktas „bandos imuniteto“ planas, bent jau kol kas, neveikia.
