„Prokuratūra pradėjo preliminarų tyrimą, į rytus nuo Gotlando salos plaukia laivas „KBV 003“. Jis yra Švedijos ekonominėje zonoje ir mes padedame tirti nusikaltimo vietą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos atstovė spaudai Karin Cars.
Pranešama, kad nukentėjo kabelis, jungiantis Suomiją ir Vokietiją.
Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad buvo pažeistas jo ryšių kabelis „C-Lion 1“, tačiau jis veikia.
„Kabelio pažeidimas yra nedidelis ir neturi įtakos duomenų perdavimo jungčių per povandeninį kabelį „C-Lion 1“ veikimui. Duomenų srautas kabeliu perduodamas kaip įprasta“, – teigiama pranešime.
Tas pats kabelis jau buvo pažeistas praėjusių metų lapkritį, įtarus, kad už tai atsakingas Kinijos laivas.
Švedijos policijos atstovas Mathias Rutegardas AFP teigė, kad po pastarojo incidento pradėtas tyrimas dėl įtariamos diversijos.
„Pradėjome preliminarų tyrimą dėl įtariamo kabelio pažeidimo Baltijos jūroje ir Švedijos ekonominėje zonoje“, – sakė M. Rutegardas.
Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pranešime socialiniame tinkle „X“ teigė, kad vyriausybė stebi padėtį.
„Mes labai rimtai vertiname bet kokią informaciją apie galimus infrastruktūros pažeidimus Baltijos jūroje. Kaip sakiau anksčiau, šie incidentai turi būti vertinami atsižvelgiant į dabartinę rimtą saugumo situaciją“, – sakė jis.
Pakrančių apsauga nurodo, kad kol kas neaišku, kada tiksliai galėjo įvykti įtariamas kabelio pažeidimas, tačiau apie incidentą žinoma nuo ketvirtadienio.
Didėjanti įtampa Baltijos jūroje
Pastarąjį pusmetį fiksuotas ne vienas povandeninės infrastruktūros pažeidimas Baltijos jūroje: sausio pabaigoje pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšio kabelis, per Kalėdas – kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos. Anksčiau yra nukentėję ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos.
Vakarų pareigūnai kaltina Rusijos laivus sabotuojant povandeninius ryšių ir elektros kabelius per eilę pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje įvykusių incidentų.
Europos lyderiai ir ekspertai įtaria, kad prieš Ukrainą remiančias Vakarų šalis vykdomas hibridinis karas, ir ragina stiprinti jūrų saugumą.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, įtampa Baltijos jūros regione augo.
Dėl virtinės incidentų NATO šalys Baltijos jūroje sausį pradėjo naują stebėjimo misiją, kurios tikslas – apsaugoti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą regione ir užkirsti kelią bandymams ją atakuoti.
Misijoje, pavadintoje „Baltic Sentry“ naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai.
Anksčiau šią savaitę Jungtinių Tautų (JT) ekspertai AFP teigė, kad žvejybos traleriai padaro daug daugiau žalos povandeniniams kabeliams nei piktavališka veikla.
Anot Tarptautinio kabelių apsaugos komiteto (ICPC), per metus visame pasaulyje vidutiniškai įvyksta 150–200 gedimų, tai yra maždaug trys incidentai per savaitę.
Tomas Lamanauskas, Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) generalinio sekretoriaus pavaduotojas, AFP sakė, kad 80 proc. visų užregistruotų pažeidimų susiję su žvejyba ir inkaro tempimu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
