„Dabar matome Rusijos invazijos naują fazę, kai [Rusija] kaupia jėgas rytų ir pietryčių Ukrainoje, o ukrainiečių pusė paprašė pagalbos keliose srityse“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) per bendrą spaudos konferenciją su finansų ministru Mikaeliu Dambergu.
M. Dambergas savo ruožtu sakė, kad Švedija skirs 578 mln. kronų (55,2 mln. eurų) Ukrainos centrinio banko specialiam ginkluotųjų pajėgų fondui, 60 mln. kronų (5,73 mln. kronų) NATO fondui, teikiančiam pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, taip pat perduos Kyjivui 262 mln. kronų (25 mln. eurų) vertės karinės įrangos.
Be to, Švedija skirs 100 mln. kronų (9,54 mln. eurų) civilėms pastangoms per Švedijos civilinių incidentų agentūrą.
Tiesioginę karinę pagalbą sudarys švediška priešlaivinių raketų sistema „Robot 17“, kuri yra JAV gamybos raketų „Hellfire“ variantas, taip pat bus perduota 5 000 prieštankinių raketų leidimo įrenginių, automatų „AG 90“ ir šaudmenų.
„Tai tinkama įranga, atitinkanti Ukrainos prašymus“, – sakė P. Hultqvistas.
Vasario pabaigoje Švedija pirmąkart nuo 1939 metų nusižengė savo doktrinai nesiųsti ginkluotės į šalis, kuriose vyksta aktyvus konfliktas, paskelbusi, kad perduos Kyjivui 400 mln. kronų (per 38 mln. eurų) vertės amunicijos, taip pat perves 500 mln. kronų (47,7 mln. eurų) Ukrainos centrinio banko ginkluotųjų pajėgų fondui.
Švedija kartu su kaimynine Švedija gegužę atsisakė dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO. Palaikymas tokiam žingsniui abiejose šalyse labai išaugo, kai Rusija vasario pabaigoje pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.
