Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas antradienį perspėjo, kad gali panaudoti karines pajėgas, kad priverstų iškilti į vandens paviršių įtariamą rusų povandeninį laivą, kurį jūrų pajėgos medžioja nuo savaitgalio.
Nuo penktadienio, kai ginkluotosios pajėgos gavo įspėjimą apie kažkokį „dirbtinį objektą“ prie Stokholmo krantų, 200 karių, keli radiolokatoriais neaptinkami laivai, minų traleriai ir sraigtasparniai dalyvavo paieškoje jūroje aplink salas už maždaug 30-60 km į rytus nuo Švedijos sostinės.
Vyriausias pajėgų vadas generolas Sverkeris Goeransonas (Sverkeris Joransonas) pareiškė, kad prie Švedijos krantų esama „tikėtinos povandeninės veiklos“, ir jis yra pasiruošęs panaudoti „ginkluotąsias pajėgas“, kad priverstų šį paslaptingąjį laivą iškilti į vandens paviršių.
Sekmadienį Švedija paskelbė nuotrauką, kurioje, kaip manoma, matomas nedidelis povandeninis laivas.
„Svarbiausias šios operacijos tikslas – nepaisant to, ar mes ką nors rasime – yra pasiųsti aiškų signalą, kad Švedija ir jos ginkluotosios pajėgos veikia ir yra pasiruošusios veikti, kai manome, kad tokio pobūdžio veikla pažeidžia mūsų sienų vientisumą“, – sakė generolas.
„Dabar mūsų tikslas – priversti, kas tai bebūtų, iškilti į paviršių..., jei būtina, panaudojant ginkluotąsias pajėgas“, – pridūrė jis.
Švedų dienraštis „Svenska Dagbladet“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad paieška prasidėjo po radijo transliavimo rusų kalba avariniu dažniu.
Penktadienį vakare, švedams jau pradėjus paiešką, buvo užfiksuoti nauji užkoduoti radijo pranešimai iš vieno taško Stokholmo archipelage ir Kaliningrado srities, kurioje įsikūręs Rusijos Baltijos jūros laivyno štabas, rašė laikraštis.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį nurodė, kad Baltijos jūroje nebuvo jokių avarinių situacijų su rusų laivais
Vis tik Švedijos pareigūnai savo pareiškimuose neatmetė galimybės, kad su galima „užsienio povandenine veikla“ gali būti susijusi Rusija.
Tuo tarpu Rusija pirštu parodė į Nyderlandus, pareikšdama, kad paslaptingasis povandeninis laivas galėjo būti olandų. Tačiau ir šią prielaidą nedelsiant atmetė Haga, kurios pareiškime sakoma, jog pratybose su Švedijos laivynu dalyvavęs jos povandeninis laivas jau numetė inkarą Estijos sostinės uoste.
Vietą nustatyti sunku
„Neradome jokio laivo. Mes manome, kad pranešimai... patvirtina, jog kažkas vyksta. Tai galima povandeninė veikla“, – sakė S.Goeransonas žurnalistams, pridurdamas, kad nustatyti povandeninių laivų buvimo vietą yra „ypatingai sunku“.
„Anksčiau mums tai niekada nepavykdavo – (nepavyko) ir niekam kitam“, – sakė jis.
Vis tik jis pridūrė, kad didelio masto karinė operacija, kurios dėmesio centras antradienio popietę buvo Ingario sala vos už 30 km nuo Stokholmo – vyks tiek, kiek reikės.
Per daugiau nei dešimtmetį trukusias rusų povandennių laivų paieškas devintajame dešimtmetyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje Švedijai taip ir nepasisekė nė vieno iš jų sulaikyti, išskyrus vieną atvejį 1981 metais , kai sovietų povandeninis laivas, kurį švedai žymi U137, buvo įstrigęs toli neutralios zonos Švedijos vandenyse prie svarbios karinio jūrų laivyno bazės ir tai sukėlė didelius įtarimus dėl tokių įsiveržimų masto ir motyvų.
Ankstyvą antradienio popietę į rytus nuo Ingario salos esančiame rajone daugiau nei dvi valandas plaukiojo mažiausiai penki kariniai laivai. Tai artimiausias laivų priartėjimo taškas prie Švedijos žemyninės dalies nuo operacijos pradžios. Dienraštis „Dagens Nyheter“ pranešė, kad vienas laivas su kažkuo „užmezgė kontaktą“, bet generolas S.Goeransonas šią informaciją paneigė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
