Švedijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) vyks ypač sudėtingu laiku, pabrėžia Anna Stellinger, Europos politikos studijų instituto Švedijoje vadovė. Ši švedų ekspertė sutiko atskleisti, kokiose sferose šalis susidurs su sudėtingais sprendimais ir kaip jų valstybė sieks spręsti pastaruoju metu ES, kaip ir kitus pasaulio regionus, įtakojančias socioekonomines problemas.
Liepos 1 –ąją Švedija pradeda pusės metų pirmininkavimo Europos Sąjungai kadenciją. Kokios pagrindinės problemos, su kuriomis švedams teks susidurti pirmininkavimo etape?
A. Stellinger: Švedija perima pirmininkavimą ES išties sudėtingu ne tik Europai, bet ir viso pasaulio regionams metu. Todėl iš tiesų yra pakankamai daug iššūkių Švedijos politikos ir diplomatijos atstovams tiek pačioje Europos Sąjungoje, tiek ir už jos ribų.
Švedija perims pirmininkavimą tuo metu, kai darbą pradės naujasis Europos Parlamentas (EP) bei bus sudaryta nauja Europos Komisija (EK). Taigi, teks dirbti su naujais politikais. Tačiau Švedija yra pasirengusi aktyviai bendradarbiauti tiek su ES politikais, tiek ir su kitomis valstybėmis.
Vis dėlto, nustatyti pirmininkavimo prioritetus yra pakankamai sudėtinga. Švedija didelį dėmesį skiria klimato kaitos klausimams. Todėl švedų pirmininkavimo metu ši sritis gali būti vienas pagrindinių prioritetų. Tuo labiau, kad Švedija nuolat skatina Kioto sutarties punktus ir šių metų gruodį Kopenhagoje rengia JT klimato konferenciją.
Kiti prioritetai yra Baltijos jūros strategija. Taip pat didėlis dėmesys bus skiriamas ir Lisabonos sutarties tendencijoms. ES plėtra – dar vienas švedų prioritetas. Ši šalis laikosi labai nuoseklios pozicijos dėl Bendrijos plėtros. Švedijos pasiryžimas atverti duris Balkanams (Kroatijai, Serbijai, Bosnijai, Juodkalnijai) bei neabejotina parama Islandijos narystei bus dar vienas prioritetas.
Tačiau Švedija turi suprasti, kad Prancūzijos ir Čekijos pirmininkavimas parodė, jog prioritetai turi būti nuolat peržiūrimi. Tuo labina, kad ir šalies pirmininkavimas dažnai vertinamas ne pagal tai, kiek prioritetų ji iškelia, bet pagal sugebėjimą įveikti pirmininkavimo metu pasitaikiusias kliūtis.
Pastaruoju metu ES darbotvarkėje dominavo ekonomikos klausimai. Ar Švedija turi parengusi konkrečias iniciatyvas šioje srityje?
A. Stellinger: Ekonominės krizės suvaldimas yra vienas neabejotinų Švedijos pirmininkavimo prioritetų. Švedijos vyriausybė mano, kad tik stiprinant ES ir kitų regionų tarpusavio bendradarbiavimą, nuolat investuojant į mokslinius tyrimus, naujas mokymo sistemas, galima įveikti socioekonominę krizę.
Dar vienas klausimas, kurį Švediją spręs socioekonominėje plotmėje, tai tų Lisabonos strategijos nuostatų įgyvendinimas, kuriuose kalbama apie mokesčių, fiskalinę politiką. Tuo labiau, kad Švedija turi nemažą patirtį, kaip spręsti finansinius klausimus.
Atrodo, kad ir kitiems klausimams – pavyzdžiui ES institucinei sąrangai, bus skirta nemažai dėmesio. Airijos referendumas dėl Lisabonos sutarties ir EK tendencijos yra glaudžiai susijusios. Kaip balsavimo rezultatas galėtų įtakoti EK veiklą?
A. Stellinger: Be abejo, Švedijos pirmininkavimo metu gali būti daug neapibrėžtumo. Jei Airija balsuos „taip“, Švedijai teks pirmininkauti remiantis nauja sutartimi, bet jei Lisabonos nuostatos bus atmestos, švedai turės suvaldyti situaciją. Tačiau yra tikimybė, kad Lisabonos sutartis Europos Sąjungoje vis dėlto bus patvirtinta ir įsigalios iki metų pabaigos.
Tačiau ir tuomet, kaip jau minėjau, Švedija turės dirbti naujos sutarties sąlygomis. Reikės apsibrėžti naujų politinių institucijų, tokių kaip prezidentas, kompetenciją ir veiklos sferas.
Pastaruoju metu daug diskutuojama dėl Lisabonos sutarties įtakos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui nuo 2010 m. Kaip manote, kaip valstybėms narėms pavyks įgyvendinti recesijos sumažinimo ir ekonomikos skatinimo strateginį planą?
A. Stellinger: Lisabonos darbotvarkė yra vienas iš Švedijos pirmininkavimo ES prioritetų. Kaip sakiau jau anksčiau, Švedija remia naujovių ir mokslinių tyrimų politikos plėtrą. Savaime suprantama, ši plėtra bei kitos priemonės sukurs papildomų darbo vietų europiečiams.
Todėl Švedija, pirmininkavimo Europos Sąjungai metu ir sieks nuolat diegiant modernias bei pažangiausias technologijas, skatinant mokslo raidą, parengti dirvą modernesnei ir geresnei Europai. Todėl kitos valstybės turėtų pasinaudoti šia Švedijos iniciatyva ir ją skatinti.
Klimato kaita bus labai svarbus klausimas Švedijos pirmininkavimo metu. Jau gruodį Kopenhagoje numatoma pasaulinė konferencija dėl klimato kaitos. Ar manote, kad Švedija, pirmininkaudama ES, galėtų priimti naujus svarbius nutarimus?
A. Stellinger: Be abejo, Kopenhagos konferencija bus vienas iš Švedijos pirmininkavimo prioritetų. Švedijos vyriausybė nuolat dirba šioje srityje nacionaliniu lygmeniu. Todėl pirmininkavimo metu Kopenhagos konferencija taps labai svarbia visai Europai. Tuo labiau, kad kiti pasaulio regionai, pavyzdžiui JAV, siekia pasaulyje įtvirtinti savo kovos su klimato kaita strategiją.
Taigi, Švedija šiuo atveju turi parodyti, kad sugeba spręsti tokio mąsto klausimus. Kopenhagos konferencija yra sudėtingas Švedijos pirmininkavimo ES uždavinys. Tačiau švedų politikai numato bendros Europos pozicijos įtvirtinimą, tuo pačiu ir glaudesnį solidarumu paremtą bendradarbiavimą ateinančius dešimtmečius su kitais pasaulio regionais bei dialogą su JAV klimato kaitos klausimais.
