Švedijos karinės jūrų pajėgos pirmadienį suintensyvino įtartino užsienio povandeninio laivo paieškas savo vandenyse, o kaltinimų taikiniu tapo Maskva, atmosferai tapus panašia į Šaltojo karo.
Švedijos jūrininkai ir kariai naršė jūrą į pietryčius nuo sostinės Stokholmo, surengę didžiausią tokio pobūdžio operaciją per daugelį metų. Visuomenė buvo pirmąkart perspėta laikytis atokiai, taip pat buvo įvesti apribojimai oro erdvėje.
Paslaptis dėl numanomo įsibrovimo dar labiau pagilėjo pirmadienį, tiek Rusijai, tiek Nyderlandams neigiant, kad tas laivas priklauso jiems, o įtampai Baltijos regione padidėjus dėl krizės Ukrainoje.
„Karinis aktyvumas padidėjęs tiek Rusijos, tiek NATO pusėje“, – premjeras Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas) sakė per spaudos konferenciją Helsinkyje.
Pirmadienį toliau buvo spėliojama, kur galėtų būti tas slapus laivas, o ginkluotosios pajėgos savo paieškų zoną išplėtė pietų kryptimi į atvirą jūrą už maždaug 70 kilometrų į pietryčius nuo Stokholmo.
Didėjant paieškų mastui, kariškiai pirmąkart perspėjo visuomenę laikytis bent 10 km atstumo nuo operacijos teritorijos, taip pat sustabdė bet kokius nebūtinus skrydžius virš tos zonos.
Nuo penktadienio, kai ginkluotosios pajėgos gavo pranešimą apie pastebėtą „žmogaus sukurtą objektą“, karinių jūrų pajėgų laivai, minų traleriai ir sraigtasparniai šukavo jūrą aplink salas netoli Švedijos sostinės.
„Šiuo metu nevyksta jokia povandeninio laivo medžioklė – ten tęsiasi žvalgybos duomenų rinkimo operacija“, – Helsinkyje tvirtino S.Loefvenas.
Paieškos, kurios pirmadienį tęsėsi jau ketvirtą dieną, Švedijos ir užsienio žiniasklaidoje kurstė spėliones, kad tas laivas galbūt priklauso Rusijai.
Tačiau Rusija pareiškė, kad paslaptingasis povandeninis laivas galbūt priklauso Nyderlandų karinėms jūrų pajėgoms.
Šią prielaidą iškart atmetė Haga, pabrėždama, kad jos povandeninis laivas „nesusijęs“ su šiuo incidentu ir jau anksčiau išplaukė iš to regiono po bendrų karinių jūrų pajėgų pratybų su Švedija.
Švedijos nacionalinės gynybos mokyklos ekspertas Tomas Riesas (Tomas Rysas) sakė beveik neabejojantis, kad tas laivas yra Rusijos.
„Esama daug užuominų, kad jis galėtų būti rusiškas. Būtų labai sunku įsivaizduoti, kad kuri nors kita šalis galėtų siųsti mažuosius povandeninius laivus į Stokholmo salyną“, – pažymėjo jis.
Sekmadienio vakarą Švedijos ginkluotosios pajėgos paskelbė vieną nuotrauką, padarytą tą pačią dieną, kurioje esą matomas „užsienio laivas“ netoli salų, esančių už maždaug 50 km į rytus nuo šalies sostinės.
Pasak T.Rieso, naujausias incidentas skyrėsi nuo neseniai Rusijos karinių lėktuvų įvykdytų Švedijos oro erdvės pažeidimų, kuriuos jis laiko „labai aiškiais signalais – diplomatinių santykių dalimi“.
„Panašu, kad visa tai jie iš tikrųjų norėjo išlaikyti paslaptyje – operaciją, kurie jie mėgino įvykdyti slapta ... giliai Švedijos vandenyse“, – sakė ekspertas.
Didėjant susirūpinimui dėl galinčių išaugti grėsmių Europos saugumui, susijusių su Ukrainos krize, įvykiai Švedijoje padidino įtampą Baltijos regione.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad atidžiai stebi įvykius Švedijos teritoriniuose vandenyse.
„(Tai) gali tapti iš esmės saugumo padėtį keičiančiu veiksniu visame Baltijos jūros regione“, – jis rašė sekmadienį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
