„JAV, naudodamasi Rusijos ginkluotųjų karinių pajėgų vykdomu intensyviu operatyvinės veiklos ir kariniu pasiruošimu Vakarų strategine kryptimi, o taip pat dėl Krymo ir Rusijos susijungimo, formuoja mūsų šalies agresoriaus įvaizdį Europos šalyse“, – pareiškė generolas, kalbėdamas karo istorijos konferencijoje Maskvoje.
Pasak A. Sidorovo, NATO vykdydama „Atlantinis pasiruošimas“ operaciją ženkliai padidino aljanso pajėgas Rytų Europoje.
„Antirusiška politinės ir karinės Baltijos šalių vadovybės kryptis leido padidinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijose papildomas priešakines grupes iš JAV kariuomenės trečiosios mechanizuotos divizijos iki tūkstančio žmonių“, – kalbėjo A. Sidorovas. Be to, kariuomenės vadas mano, kad Baltijos šalyse yra vykdoma informacinė sklaida, kurios pagrindas yra antirusiškų nuotaikų vystymas tarp gyventojų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti aukščiausias pareigas užimantys šalies kariuomenės ar politiniai lyderiai pastaruoju metu, valstybei atsidūrus sunkioje ekonominėje situacijoje, dažnai akcentuoja būtinybę šalies gyventojams nepasiduoti „užsienio provokacijoms“ ir „išlaikyti ramybę“. Vienas iš pagrindinių šios šalies prezidento „Tiesioginės linijos“ su gyventojais akcentų buvo „diržų veržimosi“ tema. V. Putinui netgi buvo cituojami šalies gyventojų laiškai, kuriuose šie išsakė savo ryžtą aukotis vardan aukštesnių tikslų, kuriuos šaliai yra numatęs jos vadas.
Be raginimo „laikytis rimties“ neapsieina nė vienas rimtesnis viešas politikų pareiškimas. Ir visiškai nesvarbu, ar tai būtų D. Medvedevo pristatoma vyriausybės ataskaita, ar valdininkas kalbant apie gaisrų Chakasijoje pasekmes. Taip pat šalyje skubiai buvo įkurtas „Antimaidano“ visuomeninis judėjimas, kurio pagrindinė funkcija – neleisti įsibėgėti opozicijos protestams.
Taip pat šį mėnesį, didžiojoje Vakarų Rusijos dalyje ir didžiuosiuose miestuose, buvo vykdomi mokymai „Užkarda 2015“, kuriuose pareigūnai buvo ruošiami malšinti vidaus neramumus – pagal Maidano scenarijų.
„Levada centr“ atliktų socialinių apklausų duomenimis, rusai ir demokratiją įsivaizduoja kaip „tvarką ir stabilumą“. Į klausimą, kas dabar Rusijai yra svarbiau – stabilumas ar demokratija, 61 proc. rusų pasirinko pirmąjį variantą ir 21 proc. demokratiją. O į klausimą, ar Rusijoje įmanoma suderinti demokratiją ir tvarką – didžioji dauguma pasirinko atsakymą „viena yra neįmanoma be kito“.
Socialinės apklausos, valdžios atstovų komentarai apie stabilumo būtinybę, tam skirtos žiniasklaidos pajėgos ir „padėtį destabilizuojančių priešų iš Vakarų“ paieškos rodo, kad Kremlius rimtai ruošiasi galimiems neramumams ir stengiasi žūtbūt užkirsti jiems kelią.
