Vakar Prahoje vyko specialus aukščiausio lygio susitikimas, skirtas ekonominės krizės poveikio užimtumui Europoje problemai. Pirmininkaujančių šalių trejeto (Čekijos, Švedijos ir Ispanijos) vyriausybės drauge su Europos Komisija, darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis siūlė geriausias idėjas, kaip žmonės galėtų išsaugoti darbo vietas ar susirasti naują darbą.
Susitikime nustatyta dešimt veiksmų, kuriais bus siekiama mažinti nedarbą ir kurti naujas darbo vietas. Komisija, rengdama pranešimą birželio 18–19 d. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, vadovausis šiame susitikime vykusių diskusijų išvadomis.
„Šiandienos ES aukščiausio lygio susitikimas užimtumo klausimais yra svarbus žingsnis aktyviau imantis labiau koordinuotų veiksmų, susijusių su užimtumu. Negalime užkirsti kelio nedarbui, kurį sukelia krizė. Tačiau imdamiesi skubių veiksmų galime sumažinti darbo vietų praradimą ir padėti milijonams žmonių surasti naujas, geresnes darbo vietas," - sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. "Imdamiesi veiksmų dabar sudarome tvaraus atkūrimo sąlygas. Šiandienos susitikimas nėra ES veiksmų užimtumo srityje pradžia arba pabaiga. Šiuo susitikimu mes patvirtiname piliečiams, jog siekiame, kad jų užimtumas taptų svarbiausiu Europos tikslu. Raginu visas valstybes nares imtis bendrų veiksmų ir sparčiau spręsti užimtumo problemas.“
„Krizės metu svarbiausias mūsų prioritetas yra žmonės – siekiame išsaugoti darbo vietas ir padėti žmonėms kuo greičiau susirasti naują darbą. Turime naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad sumažintume krizės poveikį realiajai ekonomikai, ypač žmonėms ir jų pragyvenimo šaltiniui“, – teigė už užimtumą atsakingas ES Komisijos narys Vladimiras Špidla.
Susitikimo dalyviai vieningai sutarė dėl būsimų veiksmų. Sutartose išvadose pabrėžiama, kad būsimi veiksmai užimtumo srityje turėtų būti grindžiami keliais principais ir jų tikslas turėtų būti išsaugoti esamą užimtumo lygį ir kurti naujas darbo vietas.
Sudaryti geresnes galimybes (ypač jaunimui) įsidarbinti ir gerinti įgūdžius, atitikti darbo rinkos poreikius ir skatinti judumą. Siūloma dešimt konkrečių veiksmų trumpo ir ilgo laikotarpio problemoms spręsti, kurie turėtų būti įgyvendinami nacionaliniu ir Europos lygmenimis bendradarbiaujant su socialiniais partneriais:
* 1. Siekti, kad kuo daugiau žmonių išsaugotų darbo vietas, laikinai koreguojant darbo valandų skaičių ir perkvalifikuojant bei skiriant viešąjį finansavimą (įskaitant Europos socialinio fondo lėšas).
* 2. Skatinti verslumą ir darbo vietų kūrimą, pvz., sumažinant kitas nei darbo užmokesčio sąnaudas ir užtikrinant darbo rinkos lankstumo bei užimtumo garantijų pusiausvyrą.
* 3. Didinti nacionalinių įdarbinimo tarnybų veiksmingumą, teikiant intensyvias konsultavimo, mokymo ir darbo paieškos paslaugas pirmosiomis nedarbo savaitėmis (ypač bedarbiams jaunuoliams).
* 4. Iki 2009 m. pabaigos gerokai padidinti aukštos kokybės gamybinės praktikos ir stažuočių skaičių.
* 5. Skatinti didesnę darbo rinkos įtrauktį, didinant paskatas dirbti, taikant veiksmingą ir aktyvią darbo rinkos politiką bei modernizuojant socialinės apsaugos sistemas, kurias taikant geriau integruojamos mažesnes galimybes turinčių asmenų grupės, įskaitant neįgaliuosius, žemos kvalifikacijos ir trečiųjų šalių piliečius.
* 6. Gerinti įgūdžius visuose mokymosi visą gyvenimą etapuose, ypač suteikiant mokyklą paliekantiems asmenims darbui ieškoti reikalingų įgūdžių.
* 7. Pasinaudoti darbo jėgos judumu siekiant kuo geriau suderinti darbo paklausą ir pasiūlą.
* 8. Nustatyti darbo galimybes ir reikiamus įgūdžius bei geriau numatyti įgūdžių poreikį, siekiant pasiūlyti tinkamas mokymo programas.
* 9. Padėti bedarbiams ir jaunimui kurti savo verslą, pvz., siūlant verslo rėmimo mokymo programas ir suteikiant pradinį kapitalą arba sumažinant ar panaikinant mokesčius neseniai susikūrusioms įmonėms.
* 10. Numatyti ir valdyti restruktūrizavimą taikant tarpusavio mokymosi ir keitimosi gerąja patirtimi metodus.
Susitikime taip pat diskutuota, kaip nacionalinio lygmens ir Europos lygmens veiksmai galėtų būti derinami siekiant geriausio rezultato ir kaip geriausiai pasinaudoti ES priemonėmis ir ištekliais, kaip antai Europos socialinio fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis. Abu fondai buvo neseniai peržiūrėti, siekiant padidinti jų veiksmingumą krizės laikotarpiu.
Rengdamasi susitikimui Europos Komisija suorganizavo keletą praktinių seminarų, kuriuose dalyvavo ES pirmininkaujančios šalies ir pirmininkavimą perimsiančių šalių atstovai (seminarai surengti balandžio 15 d. Madride, balandžio 20 d. Stokholme ir balandžio 27 d. Prahoje).
Be to, gegužės 5 d. Europos Parlamentas Briuselyje surengė specialias diskusijas. Šiose konsultacijose tartasi su kiek įmanoma daugiau skirtingų suinteresuotųjų šalių, įskaitant įvairių lygių socialinių partnerių, įvairių ES institucijų, valstybių narių, viešųjų įdarbinimo tarnybų, akademinės visuomenės ir pilietinės visuomenės atstovų.
