„Iš mūsų pusės 18 karių buvo nukauta, o dar maždaug 35 sužeisti“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi sakė S.Sargsianas.
Jis nepatikslino, ar žuvę kariai priklausė Jerevano remiamoms separatistinio Kalnų Karabacho pajėgoms, ar Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms.
Anksčiau šeštadienį Azerbaidžano gynybos ministras sakė, kad per nuožmias kovas Kalnų Karabache žuvo 12 azerbaidžianiečių karių ir kad buvo numuštas karinis sraigtasparnis bei sunaikintas vienas tankas.
Per įsiplieskusius mūšius, kaip pranešama, taip pat žuvo vienas civilis armėnas ir vienas civilis azerbaidžanietis.
Kalnų Karabachą nuo 1994 metų kontroliuoja vietinių armėnų pajėgos ir Armėnijos kariuomenė. Per daug metų vykstančias derybas, kurioms tarpininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, pažangos beveik nebuvo pasiekta.
Armėnijos pajėgos yra užėmusius ir kelias vietoves už Kalnų Karabacho ribų. Priešininkus skiria demilitarizuota buferinė zona, bet iš abiejų pusių nuolat būdavo pranešama apie dažnus pažeidimus.
(Papildyta 11:23 val.)
L.Linkevičius: susirėmimai Kalnų Karabache gali tapti platesnio masto konfliktu
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius perspėja, kad neseniai prasidėję susišaudymai tarp Azerbaidžano ir Armėnijos karių ginčijamame Kalnų Karabacho regione gali išaugti į platesnio masto konfliktą.
„Įvairūs paaštrėjimai visą laiką būdavo, tačiau tokio masto,matyt, karinių veiksmų nebuvo, ko gero, 20 metų, todėl šis įvykis gali tapti platesnio masto konfliktais, dėl kurių bus daug civilių aukų. Tarptautinės bendruomenės reakcija, raginimai Minsko grupei vėl aktyvizuotis ir pačioms šalims susilaikyti nuo karinių veiksmų kol kas neduoda rezultatų“, – interviu LRT radijui sakė L.Linkevičius.
Jis pažymėjo, kad konfliktas prasidėjo iš karto po branduolinio saugumo konferencijos Vašingtone, kur susitiko kelių dešimčių valstybių vadovai.
„Ten dalyvavo ir Armėnijos, ir Azerbaidžano prezidentai. Su abiem teko kalbėti visų tų įvykių išvakarėse. Labai sunku buvo tikėtis, kad kažkas tokio atsitiks, bet vis dėlto reikėtų giliau paanalizuoti, kaip tai prasidėjo ir kas tai inspiravo“, – sako L.Linkevičius.
Padėtis Karabacho konflikto zonoje staiga pablogėjo šeštadienio naktį. Abi pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimu ties sandūros linija. Per atsinaujinusius įnirtingus mūšius jau žuvo keliasdešimt karių.
Kalnų Karabachą nuo 1994 metų kontroliuoja vietinių armėnų pajėgos ir Armėnijos kariuomenė. Per daug metų vykstančias derybas, kurioms tarpininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (EBPO), pažangos beveik nebuvo pasiekta.
Armėnijos pajėgos yra užėmusius ir kelias vietoves už Kalnų Karabacho ribų. Priešininkus skiria demilitarizuota buferinė zona, bet iš abiejų pusių nuolat būdavo pranešama apie dažnus pažeidimus.
(Papildyta 10:17 val.)
JAV „griežčiausiais žodžiais“ smerkia susirėmimus Kalnų Karabache
Jungtinės Valstijos „griežčiausiais žodžiais“ pasmerkė įnirtingus susirėmimus, per kuriuos šeštadienį žuvo mažiausiai 30 Azerbaidžano ir Armėnijos karių, ir kurie yra didelis smurto dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono eskalavimas.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) prisidėdamas prie Rusijos paragino tuojau pat nutraukti ugnį po to, ką Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas pavadino „didžiausio masto karo veiksmais“ nuo 1994 metų, kai paliaubomis baigėsi karas, per kurį Armėnijos remiami kovotojai atplėšė tą teritoriją nuo Azerbaidžano.
„Raginame šalis demonstruoti santūrumą, vengti tolesnio eskalavimo ir griežtai laikytis ugnies nutraukimo“, – sakoma J.Kerry pareiškime.
„Ši nestabili situacija ... demonstruoja, kodėl šalys privalo tuojau pat pradėti derybas, remiant ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Minsko grupės pirmininkams, dėl visapusiško konflikto sureguliavimo, – sakoma pareiškime. – Mes kartojame, kad nėra karinio sprendimo šiam konfliktui“.
Minsko grupė, kuriai drauge pirmininkauja Prancūzija, Rusija ir JAV, vadovauja ESBO pastangoms ieškoti šio konflikto sprendimo.
Atskirai Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) sakė, kad yra „labai sunerimęs“.
„Jis ypač susirūpinęs dėl pranešimų apie sunkiosios ginkluotės naudojimą ir dėl didelio aukų skaičiaus, įskaitant civilius gyventojus“, – sakoma pareiškime.
„Generalinis sekretorius ragina visas susijusias šalis tuojau pat užbaigti kovas, visiškai gerbti ugnies nutraukimo susitarimą ir imtis skubių žingsnių situacijai deeskaluoti“, – sakoma jame.
Jerevano remiami etninių armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę perėmė per karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kuris pareikalavo maždaug 30 tūkst. gyvybių. Nepaisant 1994 metų ugnies nutraukimo, priešininkės taip niekada ir nepasirašė taikos susitarimo.
Tarptautiniu mastu regionas vis dar pripažįstamas Azerbaidžano dalimi. Abi šalys dažnai susišaudo per fronto liniją, bet minimas naujausias epizodas reiškia smurto suintensyvėjimą ir išprovokavo karštligiškus tarptautinių galių raginimus siekti taikos.
