„Suomija ir Europa turi įvertinti visas priemones, skirtas mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumams stiprinti, tiek individualiai, tiek NATO (...). Taip pat siūlome Suomijai pradėti rengtis pasitraukimui iš Otavos sutarties“, – spaudos konferencijoje sakė premjeras.
P. Orpo pridūrė, kad Suomija iki 2029 metų padidins išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šis sprendimas nudžiugino Lietuvos krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę.
„Gera žinia iš Suomijos! Suomiai priėmė istorinį sprendimą trauktis iš Priešpėstinių minų (Otavos) konvencijos. Ir didinti gynybos biudžetą!
Ilgai lauktas ir derintas regioninis sprendimas užbaigtas - sieną su rusija turinčios NATO šalys imasi VISŲ reikalingų priemonių užtikrinti, kad daugiau niekada purvinas rusų kareivio batas nežengtų per mūsų sieną.
Lietuva, kartu su Lenkija, Latvija ir Estija, po trijų mėnesių intensyvių derybų, kovo 18 d. paskelbė apie inicijuojamą pasitraukimą iš Otavos konvencijos. Mūsų šalys ėmėsi iniciatyvos ne tik individualiai, bet ir priėmė bendrą regioninį sprendimą, atliepiantį augančias saugumo grėsmes.
Šiandien šį mūsų sprendimą dar labiau sustiprino Suomijos pasirinkimas – tai aiškus ženklas, kad regionas rimtai vertina gynybos ir atgrasymo priemonių stiprinimą. Karinės grėsmės valstybėms, turinčioms sienas su Baltarusija ir Rusija, per pastaruosius metus ženkliai išaugo, tad būtina imtis realių veiksmų, užtikrinančių saugumą“, – „Facebook“ rašė ji.
