„Tamsūs mūsų laikų įvykiai turėjo vieną teigiamą šalutinį poveikį. Jie suartino mus su kaimynais. Suomija yra viena iš penkių Šiaurės šalių. Jos istoriškai buvo mūsų svarbiausia atskaitos grupė. Bet dabar suprantame, kad esame ir ketvirtoji Baltijos valstybė“, – antradienį Lietuvos Seime sakė jis.
„Esame rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Turime ilgą sieną su Rusija. Su jumis dalijamės daugybe problemų, iššūkių ir interesų“, – teigė svečias.
Baltijos valstybėmis paprastai vadinamos Lietuva, Latvija ir Estija.
J. Halla-aho drauge su kitų parlamentų vadovais sveikino Lietuvą 35-ųjų nepriklausomybės atkūrimo proga.
„Paprastus mano kartos žmones nepaprastai žavėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kova už savo tautų laisvę. Turiu pasakyti, kad kartais mums buvo gėda dėl nedrąsios ir pasyvios mūsų pačių politinių lyderių laikysenos“, – sakė jis.
Anot Suomijos parlamento vadovo, po sovietų imperijos žlugimo Europa išgyveno trumpą optimizmo laikotarpį, tuomet atsirado viltis, kad Rusija atsisakys senų įpročių, atvers naują lapą, ras būdų taikiai sugyventi su kaimynais.
„Deja, taip neatsitiko. Labai svarbu, kad nekartotume praeities klaidų. Laisvos Europos tautos turi parodyti drąsą ir ryžtą, jos turi būti vieningos, kad nebūtų prarytos viena po kitos. Jei kris Ukraina, ateis kieno nors kito eilė“, – sakė jis.
Iškilmingame Seimo posėdyje dalyvavusi Islandijos Altingo pirmininko pirmoji pavaduotoja Bryndis Haraldsdottir savo ruožtu pabrėžė, kad mažoms tautoms svarbu laikytis išvien, nes tuomet jų balsas stipresnis.
Ji taip pat ragino nelaikyti demokratijos savaime suprantamu dalyku ir dėti pastangas ją išlaikyti.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.
Lietuva tapo pirmąja valstybe, pasitraukusia iš Sovietų Sąjungos sudėties.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
