2021 metais Suomijoje buvo įsteigta Samių tiesos ir susitaikymo komisija, kurios tikslas – ištirti istorines neteisybes samių atžvilgiu ir užkirsti kelią jų pasikartojimui.
„Aukščiausiajame administraciniame teisme samių teisės daugeliu atžvilgių buvo ignoruojamos“, – spaudos konferencijoje sakė ataskaitą parengęs žmogaus teisių profesorius Martinas Scheininas, pridurdamas, kad regresas įvyko per pastarąjį dešimtmetį.
Ataskaitą užsakė Tiesos ir susitaikymo komisija.
Suomijoje gyvena apie 10 000 vietinių samių, kalbančių trimis skirtingomis samių kalbomis.
Suomijos konstitucijoje nuo 1995 metų samiai pripažįstami kaip vietinė tauta, turinti teisę išlaikyti ir plėtoti savo kultūrą.
Samių teritorija – Sapmi – driekiasi Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos šiaurinėse dalyse. Iš viso ten gyvena 80-100 tūkst. samių.
„Nors Suomija Jungtinėse Tautose vis dar pripažįstama kaip vietinių gyventojų teisių šalininkė, teigiami pokyčiai samių tautos atžvilgiu pačioje Suomijoje, atrodo, sustojo arba tapo ne tokie nuoseklūs“, – teigiama ataskaitoje.
Suomijos valstybė ir toliau nuolat pažeidinėja samių tautos apsisprendimo teisę, kuri yra vietinių tautų teisių pagrindas, pažymima ataskaitoje.
M. Scheininas pabrėžė, kad Suomijos vyriausiasis administracinis teismas nuo 2011 metų atmeta samių parlamento nuomonę dėl to, kas gali būti laikomas turinčiu teisę kandidatuoti ir balsuoti samių parlamento rinkimuose.
Suomijos teisinį apibrėžimą, kas gali būti įtrauktas į samių rinkėjų sąrašą, žmogaus teisių ekspertai laiko pasenusiu, nes jis neatitinka paties samių parlamento požiūrio į tinkamumą, kuriame kaip svarbiausias kriterijus pabrėžiamas asmens ryšys su viena iš samių kalbų.
Taip pat bylose, susijusiose su tradiciniais samių pragyvenimo šaltiniais, tokiais kaip žvejyba bei šiaurinių elnių ganymas ar naujų pramonės projektų Laplandijoje planais, teismas „atmetė samių nuomonę ir dažnai net nenagrinėjo skundų“, – sakė M. Scheininas.
