Latvijos Saeimos Mandatų ir etikos komitetas vienbalsiai parėmė siūlomus Latvijos konstitucijos pakeitimus, pagal kuriuos nebus galima rengti referendumų dėl konstitucijos pataisų, kurios keltų grėsmę svarbiausiems Latvijos valstybės pagrindams.
Pakeitimus pasiūlė valdančiajai koalicijai nepriklausanti Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga.
Šios partijos narė parlamentarė Ilona Jurševska sakė, kad priėmus konstitucijos pataisas nebebūtų galima rengti referendumų dėl Latvijos valstybės pagrindų, tokių kaip nepriklausomybė, vėliava, demokratijos sistema, teritorinis vientisumas, parlamentinė sistema ir pan.
I. Jurševska pažymėjo, kad vasario mėnesį įvyksiantis referendumas dėl rusų kaip antros valstybinės kalbos visuomenėje sukėlė daug ginčų, ar galima referendumams pateikti klausimus dėl esminių valstybingumo pagrindų.
Pernai iniciatoriams surinkus reikiamą kiekį parašų Latvijos Saeima privalėjo paskelbti referendumą. Jis numatytas vasario 18 dieną.
Mažai kas abejoja, kad referendume siūlomos konstitucijos pataisos bus atmestos, tačiau baiminamasi, kad visas šis procesas dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę.
Maždaug trečdalis iš 2 mln. Latvijos gyventojų yra rusakalbiai. Kad konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų.
Referendumas kainuos maždaug 1,7 mln. latų (8,4 mln. litų).
