J. Sullivanas, pirmasis JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, apsilankęs Kinijoje nuo 2016 metų, su Xi Jinpingu susitiko trijų dienų vizito Pekine pabaigoje.
Šio vizito metu jis taip pat kalbėjosi su užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I) ir kitais aukšto rango pareigūnais.
Jo kelionė į Kiniją įvyko tuo metu, kai Pekinas įsivėlė į ginčus su JAV strateginiais sąjungininkais Japonija ir Filipinais.
Ketvirtadienį Pekino Didžiojoje liaudies salėje vykusiame susitikime jis Xi Jinpingui pareiškė, kad prezidentas J. Bidenas „tikisi artimiausiomis savaitėmis vėl (su juo) pabendrauti“.
„Prezidentas J. Bidenas yra pasiryžęs atsakingai valdyti šiuos svarbius santykius ir užtikrinti, kad konkurencija nepereitų į konfliktą ar konfrontaciją, o ten, kur mūsų interesai sutampa, dirbti kartu“, – pažymėjo jis.
Kinijos valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad Xi Jinpingas atsakė J. Sullivanui, jog, nepaisant „didelių pokyčių“, Kinija ir JAV vis dar gali palaikyti gerus ryšius.
„Kinijos įsipareigojimas siekti stabilaus, sveiko ir tvaraus Kinijos ir JAV santykių vystymosi nepasikeitė“, – sakė Xi Jinpingas.
„Tikimės, kad JAV bendradarbiaus su Kinija ir kad susitiksime pusiaukelėje“, – pridūrė jis, pasak CCTV.
Trečiadienį J. Sullivanas su Kinijos vyriausiuoju diplomatu Wang Yi aptarė planus dėl artimiausiomis savaitėmis planuojamų abiejų šalių prezidentų derybų.
Tačiau jų nuomonės išsiskyrė dėl vis tvirtesnių Kinijos teritorinių pretenzijų į ginčytinus jūrų regionus.
Taivano „raudono linija“
J. Sullivanas ketvirtadienio rytą Pekine, Centrinės karinės komisijos būstinėje, susitiko su aukšto rango Kinijos kariuomenės pareigūnu Zhang Youxia ir aptarė Taivano bei kitus opius klausimus.
„Retai kada turime galimybę taip pasikeisti nuomonėmis“, – įžanginėje kalboje Zhang Youxiai sakė J. Sullivanas.
Pareigūnai susitarė artimiausiu metu surengti abiejų šalių aukšto rango kariškių pokalbį, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
J. Sullivanas taip pat pabrėžė stabilumo Taivano sąsiauryje ir laivybos laisvės Pietų Kinijos jūroje, kur pastaraisiais mėnesiais vyko Pekino ir Manilos konfliktai, svarbą.
Zhang Youxia savo ruožtu perspėjo, kad savivaldžios salos statusas yra „raudona linija numeris vienas, kurios negalima peržengti Kinijos ir JAV santykiuose“.
„Kinija visada buvo įsipareigojusi palaikyti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje“, – sakė jis, nurodoma kinų gynybos ministerijos pranešime apie derybas.
„Tačiau Taivano nepriklausomybė ir taika sąsiauryje yra kaip vanduo ir ugnis“, – pareiškė jis.
„Kinija reikalauja, kad JAV nutrauktų karinį susitarimą su Taivanu, nustotų ginkluoti Taivaną ir nustotų skleisti melagingus su Taivanu susijusius naratyvus“, – pridūrė Zhang Youxia.
Jis taip pat paprašė Vašingtono „bendradarbiauti su Kinija skatinant abiejų kariuomenių bendravimą ir mainus bei kartu prisiimti didžiųjų valstybių atsakomybę“.
Būtina „vengti apsiskaičiavimo“
Nuo šių metų, kai buvo inauguruotas prezidentas Lai Ching-te, kurio partija pabrėžia atskirą Taivano tapatybę, Kinija didina karinį ir politinį spaudimą salai, kurią laiko savo teritorija.
J. Sullivanas ketvirtadienio derybose taip pat išreiškė „susirūpinimą dėl (Kinijos) paramos Rusijos gynybos pramonės bazei“ – pakartojo seniai išsakytus JAV teiginius, kuriuos Pekinas atmeta, nurodoma Baltųjų rūmų pranešime.
Jis taip pat kalbėjo apie „būtinybę vengti apsiskaičiavimo ir eskalavimo kibernetinėje erdvėje, taip pat apie tebesitęsiančias pastangas pasiekti paliaubas ir susitarimą dėl įkaitų Gazos Ruože“, nurodė Baltieji rūmai.
J. Sullivano vizitas surengtas likus keliems mėnesiams iki lapkritį vyksiančių JAV rinkimų
Demokratų partijos kandidatė, dabartinė viceprezidentė Kamala Harris, pretenduojanti pakeisti J. Bideną, kaip tikimasi, agituos tęsti dialogą su Kinija, bet kartu daryti spaudimą.
Jos varžovas respublikonas Donaldas Trumpas bent jau retoriškai žada laikytis griežtesnės pozicijos.
