Europa netrukus gali sulaukti dar daugiau pabėgėlių, šįkart ne dėl „noro patekti į Vokietiją“, bet ir dėl gresiančio bado. „Afganistane šiuo metu yra viena iš sudėtingiausių humanitarinių krizių pasaulyje, jeigu ne pati blogiausia. Viskas krypsta katastrofos link“, – BBC pasakojo WFP vykdantysis direktorius Davidas Beasley.
Šalis gyva vien tarptautinės pagalbos dėka, kuri buvo nutraukta
Radikalių islamistų teroristinis judėjimas Talibanas rugpjūčio mėnesį užgrobė valdžią Afganistane po to, kuomet šalį skubiai paliko tarptautinės koalicijos pajėgos.
Valdžios pasikeitimas susilpnino ir taip trapią Afganistano ekonomiką, kuri ir anksčiau stipriai priklausė nuo užsienio pagalbos. Vakarų šalys pristabdė jos teikimą, o Tarptautinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas laikinai nutraukė finansavimą. Kada pagalba Afganistanui galėtų atsinaujinti – neaišku, nes talibų valdžios kol kas nepripažįsta faktiškai niekas pasaulyje.
Viena ar kita šalis yra laikoma priklausoma nuo užsienio pagalbos, jeigu užsienio pagalbos dalis sudaro 10 ar daugiau procentų šalies BVP. Pasaulio banko duomenimis, Afganistano BVP apie 40 proc. sudaro tarptautinė pagalba.Daugelis afganų šiuo metu skubiai išparduoda turtą, kad galėtų įsigyti maisto. Dalis jų tą patį daro siekdami įsigyti bilietus į Minską, per kurį bandoma patekti į išsvajotuosius Vakarus. Maža to, talibų valdžia taip pat neturi prieigos prie Afganistano finansinių atsargų, laikomų užsienio bankuose, o tai reiškia, kad valstybės tarnautojams nėra išmokami atlyginimai.
„Paskutinį sykį atlyginimą aš gavau prieš daugiau nei 5 mėnesius, BBC pasakojo mokytojas iš Gerato. – Gyventi sunku. Aš parduodu viską, kas yra namuose. Mes parduodame gyvūnus, kertame mūsų medžius, kad galėtume parduoti malkas“.
JT maisto programa skundžiasi negaunanti lėšų
„Žmonės čia skursta, – aiškino viena iš Kandaharo gyventojų. – Vakar aš mačiau, kaip moteris rausėsi šiukšlių konteineryje šalia vietos viešbučio, rinkdama maisto likučius. Aš paklausiau jos, kodėl ji tai daro, ir ji pareiškė, kad bando surasti maisto savo vaikui“.
WFP perspėjo, kad artėjanti žiema gresia tolimesne afganistaniečių, kurie priklauso nuo humanitarinės pagalbos, kad galėtų išgyventi, izoliacija. Maža to, pirmą sykį ir Afganistano miestų gyventojai kenčia nuo maisto trūkumo taip pat, kaip ir kaimo gyventojai, aiškino organizacijos atstovai.
Dar šių metų rudenį WFP perspėjo, kad tik 5 proc. afganistaniečių šeimų kasdien turi pakankamai maisto. Pagrindinių maisto produktų ingredientų, tokių kaip augalinis aliejus ar kviečiai, kainos staigiai išaugo. Spalio mėnesį ši organizacija perspėjo, kad milijonas vaikų gali mirti dėl nepakankamos mitybos ir nesulaukę tinkamos medicininės pagalbos.
Rugsėjį vykusios konferencijos Ženevoje metu tarptautinė bendruomenė susitarė skirti daugiau nei 1 mlrd. dolerių Afganistano gyventojų palaikymui, o trečdalis šios sumos turėjo atitekti WFP. Tačiau šią savaitę paviešinus ataskaitą paaiškėjo, kad JT programa kol kas gavo tik trečdalį jai skirtos sumos. Organizacija pareiškė, kad humanitarinei pagalbai Afganistane gali prireikti 220 mln. dolerių per mėnesį, ir pavadino dabartinį finansavimą „lašu jūroje“.
Maisto krizę Afganistane pagilino dar ir vandens trūkumas, kurį sukėlė stipri sausra – jau antroje per pastaruosius 4 metus.
Kabule nuo bado miršta žmonės
Vietos žiniasklaida jau paskelbė, kad viename iš Kabulo rajonų nuo bado mirė aštuoni 3 iki 11 metų našlaičiai. Leidinio „Hasht-e-Subh“ duomenimis, visi jie neseniai neteko tėvų ar artimųjų.
Vietos religinės bendruomenės lyderis žurnalistams pasakojo, kad Afganistano sostinės gyventojai nuolat atnešdavo vaikams maisto, tačiau „šie mirė dėl maisto trūkumo“.
Šiitų chazariečių atstovai aiškino, kad vaikai priklausė šiai bendruomenei, todėl talibų lyderiams jų likimas nebuvo svarbus. Jis pažymėjo, kad vaikai gyveno šiitų rajone Kabule.
