Valdžios ruporu laikomas laikraštis „Sovietskaja Belarusj“ antradienį išspausdino didžiulį pompastišką vedamąjį „Pasirinkimas įvyko. Einame toliau“, kuriame tikina, kad „demokratiškiems rinkimams buvo sudarytos visos sąlygos“ ir „baltarusių tauta išlaikė istorinį egzaminą“. O kur iš tiesų toliau eis Baltarusija, dar kartą diktatūros parankinių aptaškyta savo piliečių krauju?
Tikėtis Baltarusijoje kitokios rinkimų baigties buvo naivu. Veikiausiai niekam nekilo abejonių, kad A. Lukašenka nepaleis iš savo rankų valdžios vairo ir rinkimų rezultatas bus toks, kokį jis lieps „padaryti“ savo ištikimai bendražygei Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovei Lidijai Jermošinai. Taip pat akivaizdu, kad, nepaisant rinkimų rezultatų klastojimo, gana nemaža dalis baltarusių išties balsavo už A. Lukašenką, o susiskaldžiusi opozicija nesugebėjo iškelti vieno stipraus oponento.
Jei rinkimai nebūtų buvę klastojami, A.Lukašenka taip pat būtų turėjęs šansą būti perrinktas. Gal tik būtų prireikę antro rinkimų turo. Tačiau tokio „savęs pažeminimo“ A. Lukašenka negalėjo leisti. Viskas surengta pagal seniai įsisavintą metodiką, ir rezultatas išspaustas toks, kokio reikėjo „batkai“ – esą beveik 80 procentų balsavusiųjų pasisakė už ligšiolinį šalies vadovą.
Tarptautiniai stebėtojai iš ES ir kitų Vakarų šalių vienu balsu tikina, kad rinkimų rezultatai buvo sufalsifikuoti. To nepastebi tik Nepriklausomų valstybių sandraugos stebėtojai ir tokie mūsų prorusiški veikėjai, kaip buvusi premjerė Kazimiera Danutė Prunskienė, per rinkimus buvusi Baltarusijoje ir aktyviai demonstravusi paramą paskutiniam Europos diktatoriui.
Tai, kad iškart po rinkimų kils riaušės ir Minsko gatves aptaškys protestuotojų kraujas, taip pat buvo nesunku prognozuoti. Tik štai protestų mastas (skaičiuojama, kad į Baltarusijos sostinės gatves išėjo apie 50 tūkst. žmonių) yra kiek netikėtas, teikiantis vilties demokratijos šalininkams ir keliantis nerimą A. Lukašenkai bei jo aplinkai.
Omonininkai ir kagėbistai buvo pasirengę mušti, suiminėti žmones. Tai, kaip profesionaliai saugumo pajėgos išvaikė protestuotojus iš Minsko centro, dar kartą patvirtino, kad prievartinių veiksmų scenarijui A. Lukašenkos režimas buvo pasirengęs. Visgi iki paskutinės minutės ruseno viltis, jog šį kartą diktatorius lieps nenaudoti prievartos.
Juolab kad pastaruoju metu A. Lukašenka, gerokai pagadinęs santykius su Kremliumi, akivaizdžiai demonstravo reveransus Vakarams. Bet kur tau! A. Lukašenkos ir jo parankinių nervai juk ne geležiniai! Ir daugiau nei paikai atrodo aiškinimai, kad „milicija buvo priversta ginti nuo riaušininkų vyriausybinius pastatus“. Daugybės liudininkų teigimu, specialiosios pajėgos mušė ir suiminėjo žmones net už poros kilometrų nuo tos vietos, kur išties buvo išdaužti kelių įstaigų langai.
Vakarų reakcija vienareikšmiška. Rinkimai pripažinti kaip neatitinkantys demokratijos normų. Lenkijos prezidentas Bronislovas Komorovskis tiesiai šviesiai pareiškė, kad rinkimų Baltarusijoje vaizdas yra „graudus“. Lenkijos vadovas pasmerkė A. Lukašenkos režimo represijas prieš demonstrantus, opozicijos atstovus ir paragino ES peržiūrėti savo politiką Baltarusijos atžvilgiu.
Baltarusijos informacijos ministerija „primygtinai rekomenduoja“ stambiausių radijo stočių vadovybei ne mažiau 7 kartų į parą piko metu leisti grupės „Rockerjoker“ dainą-pokštą „Sania“ (red. past. Sania – vardo Aleksandras trumpinys), praneša baltarusų naujienų portalas Tut.by.
Dr. Manvydas Vitkūnas
