Sparčiai auganti Estijos ekonomika veikiausiai bus vienas faktorių, padėsiančių dabartinei vyriausybei grįžti į valdžią po sekmadienį įvyksiančių rinkimų, kurie bus pirmieji parlamento rinkimai šalyje nuo 2004-ųjų, kai ji tapo Europos Sąjungos (ES) nare, sako analitikai.
"Protesto bangos prieš vyriausybę nėra, todėl didelės permainos mažai tikėtinos", - agentūrai AFP sakė politologas Tonis Saartsas (Tonis Sartsas) iš Talino universiteto.
"Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo prieš 16 metų dėl rinkimų nėra jokio ryškesnio konflikto, - sakė jis. - Tai rodo, kad Estija tapo stabilia valstybe ir šalyje baigėsi pereinamasis laikotarpis, kurio metu galima tikėtis kažkokių revoliucinių permainų".
Remiantis praėjusį mėnesį sociologinių tyrimų bendrovės "TNS Emor" atlikta apklausa, kairiosios pakraipos Centro partiją remia 26 proc. respondentų, ketinančių dalyvauti parlamento rinkimuose. Antroje vietoje liko ministro pirmininko Andraus Ansipo centro dešiniųjų Reformų partija, už kurią ketina balsuoti 21 proc. apklaustų rinkėjų.
Abi šios partijos drauge su centro kairiųjų Liaudies sąjunga priklauso valdančiajai koalicijai.
Centro partija ir Reformų partija viešosios nuomonės apklausoje gerokai aplenkė opozicinių partijų "Tėvynė" ir "Res Publica" sąjungą, už kurią savo balsus pasirengę atiduoti 12 proc. respondentų. Jei sekmadienio balsavimas nepateiks didesnių staigmenų, centristai ir reformininkai naujajame 101 vietos parlamente turės tvirtą daugumą.
"Tokie balsavimo rezultatai leistų Centro partijai ir Reformų partijai užimti daugiau nei pusę vietų parlamente ir suformuoti daugumos vyriausybę", - sakė "TNS Emor" analitikas Aivaras Voogas (Aivaras Vogas).
Tokiu atveju naujos vyriausybės vadovu pretenduotų tapti centristų lyderis Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), kuris buvo pirmasis šalies premjeras po nepriklausomybės atgavimo, tačiau jau 1992-aisiais neteko šio posto.
Vėliau E.Savisaaras tapo vidaus reikalų ministru, tačiau 1995 metais buvo priverstas gėdingai pasitraukti kilus skandalui dėl to, kad ministro nurodymu buvo slapta įrašinėjami jo politinių oponentų pokalbiai.
Į parlamentą balotiruojasi 975 žmonės, atstovaujantys vienuolikai politinių partijų. Viešosios nuomonės apklausos leidžia prognozuoti, kad tik penkioms ar šešioms iš šių partijų pavyks įveikti 5 proc. barjerą ir turėti savo atstovus parlamente.
2006 metais net 11,5 proc. pasiekęs ūkio augimas, kuris pernai buvo sparčiausias nuo 1991-ųjų, kai Estija iškeitė centralizuotą sovietinę ekonomiją į laisvosios rinkos pagrindus, skatina politines partijas žarstyti dosnius priešrinkiminius pažadus skirti daugiau lėšų mažiau pasiturintiems šalies gyventojams.
"Nė viena Estijos vyriausybė prieš rinkimus nėra buvusi tokioje geroje padėtyje", - naujienų agentūrai AFP sakė politologas Reinas Tomla iš Tartu universiteto.
"Niekas negrasina griežtomis ekonomikos priemonėmis. Vietoje to beveik visi kalba apie didesnes socialines išmokas dirbantiesiems, pensininkams ir kitiems", - sakė jis.
Socialiniai klausimai įgauna vis didesnę svarbą politinėje darbotvarkėje, ypač turint galvoje tai, kad vis daugiau estų darbininkų išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo į senesnes ir turtingesnes Bendrijos nares, kuriose darbo užmokesčiai yra gerokai didesni nei Estijoje.
"Darbo užmokesčio lygio tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose klausimas yra nepaprastai svarbus ir turi būti sprendžiamas. Priešingu atveju šalis ištuštės", - sakė politologas.
Nė viena įtakingesnė politinė partija ar politinis veikėjas nežada jokių drastiškų permainų 1,37 mln. gyventojų turinčios šalies, kuri 1991-aisiais išsivadavo iš Sovietų Sąjungos, gyvenime.
"Svarbiausios ekonominės ir socialinės reformos užbaigtos", - sakė T.Saartsas.
Pasak politologo, užsienio politika taip pat nedominuoja rinkimų kampanijoje, nes nė vienas iš rimtesnių kandidatų į parlamentą nekelia klausimo dėl to, ar šaliai nevertėtų išstoti iš ES ir NATO, prie kurių Estija prisijungė 2004-aisiais.
Tarp vienuolikos politinių partijų, kurios siekia patekti į parlamentą, dvi partijos skelbiasi atstovaujančios etninių rusų elektorato interesams. Tai opi tema šioje Baltijos valstybėje, kurioje etniniai rusai sudaro trečdalį visų gyventojų. Tačiau, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, abi šios partijos beveik neturi galimybių iškovoti vietų parlamente.
"Etninių rusų partijos neturi šansų, nes jos perdėm marginalinės ir rinkėjai, netgi rusai, nelaiko jų patikimomis", - sakė T.Saartsas.
"Centro partijai dėl savo socialiai orientuotos politinės programos pavyko į savo pusę patraukti daug rusų rinkėjų, be to, aktyvesni rusų politiniai veikėjai dalyvauja pagrindinių politinių partijų, o ne iš esmės etnocentristinių partijų, veikloje", - sakė politologas.
Rinkimuose teisę balsuoti turi maždaug 940 tūkst. Estijos gyventojų.
19,1 proc. rinkėjų jau pareiškė savo valią per išankstinį balsavimą, kuris baigėsi trečiadienį vakare. Tarp šių žmonių yra kiek daugiau nei 30 tūkst. rinkėjų, kurie balsavo internetu. Estija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje per parlamento rinkimus buvo galima atiduoti savo balsą internetu.
