Pasak Jeano-Jacques'o Savino, kuris plaukia vienas, kelionės metu jis grožisi „didingais saulėtekiais ir saulėlydžiais“.
„Dienos bėga per greitai, – palydovinio ryšio telefonu naujienų agentūrai AFP šią savaitę sakė jis. – Man visai nenuobodu.“
Šis buvęs desantininkas, aktyvus trikovininkas, į žygį per Atlantą leidosi gruodžio 26 dieną iš Kanarų salų, esančių į vakarus nuo Afrikos. Jis nori per maždaug tris mėnesius vien dreifuodamas su vandenyno srovėmis pasiekti Karibus.
Nepastovūs pasatai lėtino jo kelionę, bet tai nemažino J.-J. Savino entuziazmo dėl „patiriamo laisvės jausmo“ ir susižavėjimą keliančios vandenyno gyvybės.
Jo 3 m ilgio ir 2,1 m skersmens statinė yra padaryta iš dervuotos, labai sustiprintos faneros, turinčios atlaikyti bangas ir potencialias orkų atakas.
Kapsulėje, kuri tuščia sveria 450 kg, yra 6 kv. m gyvenamoji erdvė su virtuvėle, gultu ir sandėliuku.
Pro iliuminatorių dugne J.-J. Savinas gali stebėti praplaukiančias žuvis.
Jis jau nuplaukė maždaug 4 tūkst. km ir apskaičiavo, kad dar turi nuplaukti maždaug tūkstantį. „Galvoju, kad atvyksiu maždaug balandžio 20 dieną; nesu tikras, kur (tai bus), gal Dominikos Respublikoje“, – sakė jis.
Pavojai
Jo dienos daugiausia ėjo sklandžiai, tačiau buvo ir keli kartai, kai jis vos išvengė rimtų pavojų. „Išgyvenau tik aštuonias sunkias naktis, o viena jų buvo itin sunki“, – sakė jis.
Vasario pabaigoje į jį vos neįsirėžė prekinis laivas, neatsiliepęs į jo radijo pranešimus.
„Laimei, iššoviau signalinę raketą. Buvau tarsi įstrigęs ant geležinkelio bėgių ir stebėjau atlekiantį traukinį“, – pasakojo jis.
Tačiau pavojingiausią akimirką J.-J. Savinas išgyveno kovo 28 dieną, kai jo statinę talžė milžiniškos bangos, galėjusios ją apversti.
Prisirišęs saugumo virve, J.-J. Savinas išropojo bandyti grąžinti į vietą vertikalaus stabilizatoriaus, bet buvo nublokštas ir pakibo ant pažasčių, kartais atsidurdamas visiškai po vandeniu.
Jam prireikė pusės valandos, kol įsiropštė atgal. Vėliau keliautojas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė smarkių savo sumušimų nuotraukų.
Kol kas J.-J. Savinas per kelionę numetė 4 kilogramus. Jis pasigauna žuvų, taip pat valgo sausai užšaldytų produktų.
Savo atsargas jis papildė iš JAV okeanografijos laivo „Ronald H. Brown“.
„Jie mane išlepino. Gavau paštą, marškinėlių ir daug šokolado“, – sakė jis.
Dabar J.-J. Savinui svarbiausia išsiaiškinti, kurį krantą pasieks, bet jis pridūrė, kad „bus liūdna atvykti“.
„Norėčiau pasiekti Martiniką ar Gvadelupą“, – sakė jis. Tokiu atveju būtų lengviau pargabenti jo statinę namo, nes paminėtos salos yra Prancūzijos užjūrio teritorijos.
Vėliau jis planuoja parašyti knygą, be to, sulaukia daug prašymų skaityti paskaitas.
Vis dėlto J.-J. Savinas jau yra numatęs kitą iššūkį: jis nori nelydimas perplaukti Lamanšo sąsiaurį.
