Didžiuosiuose miestuose metro milijonams žmonių padeda išvengti kamščių gatvėse ir greitai pasiekti namus ar darbą. Tačiau važiuoti metro ne tik patogu, bet ir pavojinga. Ir ne dėl avarijų, kurios neišvengiamos visur, tačiau dar ir dėl to, kad metropolitenuose ne kartą jau aidėjo teroristų padėtų bombų sprogimai.
Paryžius baiminasi
Su tokiais teroro aktais vieni pirmųjų susidūrė Paryžiaus metro keleiviai. Sprogimas, nugriaudėjęs 1995-aisiais, radikaliai pakeitė prancūzų požiūrį į šią susisiekimo priemonę ir pertvarkė patį Paryžiaus metropoliteną.
Anksčiau keleiviai ramiausiai rūkė ne tik stotyse, bet ir vagonuose, nuorūkas mesdavo tiesiog ant grindų. Stočių pavadinimų niekas neskelbdavo, keleiviai, traukiniui sustojus, patys atsidarydavo duris. Po kojomis mėtėsi panaudoti bilietai ir pan.
Taip buvo iki 1995-ųjų liepos 25-osios, kai Sen Mišelio stotyje, esančioje priešais Paryžiaus Dievo motinos katedrą, buvo įvykdytas teroro aktas, kurio metu 8 žmonės žuvo, apie 200 buvo sužeista.
Tada, 1995-ųjų liepą, po trumpo šoko, buvo imtąsi griežtų plačios apimties priemonių saugumui užtikrinti. Įsigaliojo antiteroristinis „Vižipirat“ vardu pavadintas planas. Šis pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių: „viži“ (budrumas) ir „pirat“ (turima omenyje lėktuvo ar kitos priemonės užgrobėjas).
Šiandieninis Paryžiaus metro nė truputėlio nepanašus į ankstesnįjį. Pasikeitė ne tik vidaus tvarka ir švara, bet net ir miestiečių bei gausių turistų elgesys. Paryžiaus metro viešpatauja švara ir, kas keisčiausia, tyla. Tačiau džiaugtis ankstoka. Prancūzų ekspertai teroro aktų grėsmę metropolitene laiko visiškai realia. Ir ne tik panaudojant sprogstamąsias medžiagas, bet ir dar pavojingesnį cheminį ar biologinį ginklą. Tad valdžia nuolat „šlifuoja“ bendrą jėgos ir gelbėjimo struktūrų veiksmų suderinamumą, organizuoja įvairius mokymus, pratybas, kad įvykus bet kokiai tragedijai būtų galima kuo greičiau imtis reikalingų priemonių ir veiksmų. Kad pavojus labai realus, interviu Prancūzijos „Le Monde“ dienraščiui yra pareiškęs Prancūzijos kontržvalgybos tarnybos vadovas Bernardas Skuarčinis.
Jis perspėjo: „Prancūzijos vaidmuo Afganistane, užsienio politika, be to, tokie klausimai kaip musulmoniškų burkų draudimas – visa tai kelia pavojų. Teroro atakų grėsmė dar niekada nebuvo tokia didelė, tad mes turime objektyvių priežasčių baimintis“.
Maskvoje sprogsta bombos
Rusijoje pirmasis sprogimas Maskvos metro įvyko tolimais 1977-aisiais. Tuomet sovietai tai slėpė, tačiau dabar žinome, kad armėnų nacionalistai susprogdino bombą „Baumano“ metro stotelėje. Žuvo šeši žmonės. Vėliau Maskvos metro laikas nuo laiko sudrebindavo sprogimai.
1996 metų birželio 11 dieną Serpuchovo traukinių linijoje traukinio vagone sprogo užtaisas. Žuvo 4 keleiviai, 12 žmonių buvo sužeista. Po to, per kelis sprogimus aukų buvo išvengta, tačiau ypač nelaimingi buvo 2004-ieji. Tais metais vasario 6 dieną Zamoskvorečės linijoje, tarp dviejų stočių, antrame traukinio vagone susisprogdino teroristas mirtininkas Anzoras Ižajevas (21 m.). Tunelyje kilo didelis gaisras. Jis pripažintas itin aukštos – penktos – kategorijos. Šio sprogimo galingumas prilygo net 4-5 kg trotilo. Žuvo 41 keleivis, apie 250 buvo sužeisti.
Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį Maskvoje metropolitenas sprogo dar kartą. Teroristė mirtininkė, eidama į jį, pamatė milicininkus, išsigando, kad gali būti demaskuota, pasuko atgal ir čia pat susisprogdino. Žuvo 8 žmonės, taip pat – pati teroristė ir jos vadovas, ruošęs sprogmenis ir atlydėjęs ją į metropoliteną.
Teroristai sunaikinti
Vėliau keletą metų apsieita be sprogdinimų, tačiau 2010-ųjų kovo 29 dieną Maskvos metro sukrėtė net du galingi sprogimai. Pirmasis sprogimas nugriaudėjo aštuntą valandą ryto metro traukinyje, sustojusiame Lubiankos stotyje, Maskvos centre. Per šį incidentą 24 žmonės žuvo, daugybė buvo sužeista. Virš Lubiankos metropoliteno stoties įsikūrusi Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) – tiesioginės sovietinio KGB įpėdinės – būstinė.
Po pusvalandžio dar vienas sprogimas nugriaudėjo metropoliteno Kultūros parko stotyje. Čia 12 žmonių žuvo, dešimtys sužeisti. „Aš buvau traukinio viduryje, kai pirmame ar antrame vagone įvyko sprogimas. Pajutau, kaip vibracija perėjo per visą mano kūną, – pasakojo vienas incidento liudininkas. – Žmonės klykė tarsi pragare. Buvo daug dūmų, maždaug per dvi minutes jie apgaubė viską aplinkui.“
Po sprogimo žmonės puolė bėgti prie išėjimų. Liudininkai pasakojo matę, kad per spūstį buvo mirtinai sutrypti žmonės. Po kelių dienų mirė dar keli sužeistieji, tad bendras žuvusiųjų skaičius pasiekė 40 žmonių.
FST pranešė, kad sprogimus įvykdė dvi teroristės savižudės. Incidentų vietose rasti jų palaikai. Tyrėjai nustatė abiejų mirtininkių tapatybes. Tai 1992 metais gimusi ir Dagestano Chasavjurto rajone gyvenusi Dženeta Abdurachmanova (Abdulajeva) ir 1982 metais gimusi Dagestano Uncukulio rajono Balachanio gyvenvietėje gyvenusi Mariama Šaripova. Ji buvo šios, su Čečėnija besiribojančios, Kaukazo respublikos teritorijoje veikiančio kovotojų lyderio Magomedalio Vagapovo žmona.
Ekspertizė parodė, kad sprogę savadarbiai užtaisai buvo pagaminti iš heksogeno ir smulkių dalelių, turėjusių pridaryti kuo daugiau žalos: armatūros skeveldrų ir varžtų. Lubiankos stotyje sprogusio užtaiso galingumas siekė 4 kg trotilo ekvivalento, o Kulturos parko stotyje – 2 kg trotilo ekvivalento.
Tuoj po sprogimo tuometinis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad teroristinių išpuolių organizatoriai bus sunaikinti. Taip ir atsitiko. Trys ginkluotos formuotės, kuri surengė teroro aktą Maskvos metropolitene, nariai buvo nukauti jau po dviejų mėnesių. Tarp nukautųjų buvo ir grupuotės narys, kuris lydėjo teroristes mirtininkes į Maskvą, ir tas, kuris lydėjo vieną iš terorisčių į teroro vietas. Šiemet vasarį Rusija pranešė, kad nukovė paskutinį gyvą Šiaurės Kaukazo teroristą, kuris buvo ieškomas dėl sprogdinimo Maskvos metro.
Kaip silkės statinėje
O gyvenimas nestovi vietoje ir kasdien daugiau kaip devyni milijonai žmonių Maskvoje leidžiasi po žeme, sėda į metro vagonus su vienintele mintimi, kad tik nieko nenutiktų. Šiandieninis Maskvos metro primena perpildytą butą. Metro saugiai ir komfortiškai gali pervežti tik 7,5 milijono žmonių per dieną. O esant tokiam perkrovimui (1,5 mln. žmonių), vargu ar galima garantuoti komfortą, jau nekalbant apie saugumą.
Piko valandomis minioje, panėšėjančioje į silkes statinėje, sunku pastebėti potencialų teroristą, o jam daug lengviau susisprogdinti piktdžiugiškai įsivaizduojant, kokią daugybę niekuo dėtų aukų jis nusineš su savimi. Tad gerokai sumažinus perkrovas, kurioms esant jau daug metų dirba Maskvos metro, būtų galima tikėtis ne tik papildomo komforto, bet ir taip reikalingo saugumo.
Nuteisti mirties bausme
Užpernai, balandžio 11-ąją sprogimas metro nuaidėjo jau visai netoli Vilniaus. Teroro išpuolis Minsko metropoliteno stotyje „Oktiabrskaja“ buvo įvykdytas apie šeštą valandą vakaro. Čia sprogo bomba, prigrūsta maždaug centimetro skersmens metalinių rutuliukų, jos galingumas prilygo 5-7 kilogramams trotilo. Sprogmuo buvo paliktas dideliame sportiniame krepšyje po suoleliu ant platformos. Sprogdinimo įtaisas buvo valdomas radijo bangomis.
Sprogimo metu toje vietoje buvo apie 300 žmonių. 15 žmonių žuvo, o 157 buvo paguldyti į ligonines. Tai didžiausias išpuolis šioje šalyje po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Minsko metropolitenas pagal savo dydį yra šeštas buvusios Sovietų Sąjungos šalyse. Yra dvi 30 kilometrų ilgio linijos, 25 stotys. Per parą metropolitenu pravažiuoja apie 2 mln. keleivių. Stotis, kurioje įvyko sprogimas, yra vienintelė, kurioje susikerta abi metro linijos.
Tuoj po sprogimo Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad sprogimas metro stotyje esąs mėginimas destabilizuoti padėtį šioje šalyje. Po teroro akto Minsko metropolitene Baltarusijos teisėsauga neįprastai greitai atliko tyrimą ir rado įtariamuosius. KGB ir milicijai prireikė paros, kad anot prezidento „atliktų puikią operaciją ir be didelio triukšmo sulaikytų nusikaltėlius“. Dmitrijus Konovalovas ir Vladislavas Kovaliovas, abu 25 metų amžiaus draugai nuo vaikystės, buvo suimti savo bute.
D. Konovalovas savo kaltę pripažino, o V. Kovaliovas po kurio laiko išsižadėjo savo parodymų ir pareiškė tyrėjams, kad girdėjęs, kaip jo draugas per tardymus buvęs mušamas. Nepaisant visų prieštaravimų abu jie buvo nutesti mirties bausme ir tuoj pat sušaudyti. Nuosprendis D. Konovalovui ir V. Kovaliovui įvykdytas nepraėjus nė metams nuo teroro akto Minske. Baltarusijos režimas nepaisė nei užsienio valstybių, nei Europos Sąjungos įspėjimų išsaugoti abiejų nuteistųjų gyvybes, kol bus išsklaidytos, kaip sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, „visos abejonės“. Baltarusijos Helsinkio komitetas išplatino pranešimą, kad D. Konovalovas bei V. Kovaliovas buvo sušaudyti dar kovo 11 dieną – net trimis dienomis anksčiau negu buvo paskelbta, jog prezidentas A. Lukašenka nepatenkino malonės.
Zbignevas JANKOVSKIS
