Didžiojo septyneto koalicijos vieno iš narių atlikta analizė, kurią gavo „Financial Times“, parodė, kad šis žingsnis greičiausiai turės dideles pasekmes Rusijai, nes valstybės biudžeto skylių lipdymas palaidos naftos pramonės galimybes investuoti į atsinaujinimą ilgalaikėje perspektyvoje.
„Tai tikrai pakenks jų pramonei, – „Financial Times“ sakė koalicijos pareigūnas. – Rusijos įvesti pokyčiai ateityje gali sumažinti Rusijos naftos ir dujų pramonės gamybinius pajėgumus, atimti pajamas, kurios galėtų būti panaudotos investicijoms į įrangą, išteklių paieškas ar esamus telkinius“.
Balandžio mėnesį Vladimiras Putinas pakeitė Rusijos naftos kompanijų apmokestinimo tvarką, nustatydamas mokesčius pagal „Brent“ naftos etalono kainą, o ne daugiausia šalies eksportuojamos „Urals“ naftos kainą, kuri pastaraisiais mėnesiais buvo parduodama pigiau.
Šiuo žingsniu Maskva ketino gauti iki 600 mlrd. rublių (maždaug 7 mlrd. eurų) papildomų pajamų ir užkamšyti naftos eksporto pajamų skylę, kurią sukėlė Vakarų sankcijos ir kuriomis siekiama apriboti galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą.
Per pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pajamos iš Rusijos naftos ir dujų mokesčių sumažėjo 45 proc., įskaitant 85 proc. metinių pajamų iš perdirbtų naftos produktų apmokestinimo sumažėjimo kovo mėnesį. Pareigūnas pridūrė, kad šios pajamos sudaro 45 proc. Rusijos biudžeto. „Jų įvykdytas apmokestinimo pakeitimas įrodo, kad pajamos smarkiai krenta“, – sakė pareigūnas.
G7 nustatyta kainų viršutinė riba – 60 JAV dolerių už žaliavinės naftos barelį – buvo įvesta gruodį po kelis mėnesius trukusių derybų, siekiant išlaikyti Rusijos naftos tiekimą pasaulio ekonomikai, išvengti rinkos sutrikimų, bet kartu sumažinti Maskvos pajamas iš naftos. Vakarų pareigūnai teigia, kad tai padeda ekonomiškai suvaržyti Rusiją ir verčia ją daryti „sunkius pasirinkimus“, jei ji ketina ir toliau finansuoti karą. Mokesčių pakeitimais Rusija vagia iš savo „ateities“, kad susimokėtų už „dabartinį“ konfliktą, tvirtino G7 koalicijos pareigūnas.
Rusijos naftos gavyba praėjusį mėnesį sumažėjo iki 10,4 mln. barelių per dieną. „OilX“ (konsultacinės bendrovės „Energy Aspects“ padalinio) teigimu, tai galimai atspindi Kremliaus grasinimus sumažinti gamybos apimtis, reaguojant į kainų viršutinės ribos nustatymą.
„OilX“ duomenimis, dabar Rusija eksportuoja apie 4,7 mln. barelių per dieną, daugiausia į Aziją. Šis kiekis yra gerokai mažesnis už jų pastarųjų penkerių metų vidurkį. Nors G7 šalys mano, kad kainų viršutinė riba veikia kaip numatyta, muitinės duomenys rodo, kad Rusijos naftos gamintojai užsitikrino didesnes bent dalies eksporto kainas.
Tarptautinė energetikos agentūra praėjusį mėnesį apskaičiavo, kad vidutinė svertinė Rusijos naftos eksporto kaina balandį pakilo virš nustatytos 60 JAV dolerių už barelį ribos, o vienas žaliavos srautas Tolimuosiuose Rytuose pastarosiomis savaitėmis buvo parduotas net už 74 JAV dolerių už barelį.
Šią savaitę „Brent“ žaliavinės naftos kaina buvo 71,40 JAV dolerių už barelį – beveik 30 proc. mažesnė nei prieš metus. G7 finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai greitai susitiks Japonijoje prieš vėliau įvyksiantį lyderių viršūnių susitikimą, kuriame, kaip tikimasi, daugiausia bus deramasi dėl sankcijų Rusijai. „Daugiausia dėmesio bus skiriama viršutinei kainų ribai ir šios priemonės veiksmingumui“, – sakė koalicijos pareigūnas.
Pareigūnas sakė, kad G7 koalicijos nariai artimiausiu metu taip pat „stiprins pastangas kovai su išsisukinėjimu, kai įvaldomos apgaulingos praktikos bandant pasinaudoti koalicijos valstybių teikiamomis paslaugomis, nors prekiaujama rusiška nafta virš nustatytos viršutinės ribos“.
Pareigūnas taip pat teigė, kad G7 koalicija stengsis pagelbėti naftos paslaugų teikėjams greičiau aptikti „raudonas vėliavėles“, kaip kad „apgavystes dėl laivų buvimo vietos arba negebėjimo atskirai pateikti siuntimo, gabenimo, muitinės ir draudimo išlaidų nuo naftos pajamų“.
Naftos pardavimo apmokestinimas remiantis sumažinta „Brent“, o ne „Urals“ kaina, reiškia, kad Maskva pripažįsta, jog Rusijos nafta artimiausiu metu pasaulio rinkose bus parduodama su nuolaida. Kainų viršutinės ribos koalicijos pareigūnas sakė, kad tai yra didelis pokytis Kremliui: net jei per trumpą laiką ir buvo siekiama padidinti pajamas iš Rusijos naftos pardavimų, tokia mokesčių sistema prieš konfliktą būtų laikoma labai nepalanki vyriausybei.
Vieno iš koalicijos narių analizė parodė, kad jeigu prieš karą Rusijos nafta būtų buvusi apmokestinta remiantis „Brent“ kaina, atėmus fiksuotą nuolaidą, o ne „Urals“ kaina, Kremliaus mėnesinės pajamos iš naftos būtų sumažėjusios apie 5–6 mlrd. JAV dolerių.
