Susitikimas Pabradėje
V. Borodulinas į Lietuvą atvyko traukiniu iš Maskvos per Minską. Jis teigė, kad labai baiminosi, jog bus paprasčiausiai neišleistas iš Rusijos arba sulaikytas ties Baltarusijos ir Lietuvos siena, nes neturėjo vizos. V. Borodulinas tikėjosi Lietuvos pasienyje iš karto paprašyti politinio prieglobsčio ir jam pavyko tai padaryti. Kovo 10 dieną Lietuva sutiko išnagrinėti jo prašymą gauti politinį prieglobstį. Sprendimas turėtų būti priimtas per artimiausius mėnesius. Šiuo metu buvęs finansininkas gyvena Pabradės užsieniečių registracijos centre, laikinai suteikiančiame gyvenamąją vietą į Lietuvą atklydusiems pabėgėliams.
V. Borodulinas su mumis susitiko netoli centro, kuriame jis dabar gyvena, esančiose Raudonojo Kryžiaus patalpose. Prieš susitikimą buvęs „Gazprombanko“ pareigūnas pasidomėjo, kas mes esame ir kokiu būdų apie jį gavome informaciją – pastaraisiais metais jį lydėjo daug nutikimų, todėl V. Borodulinas yra atsargus. Prieš susitikimą jis pasidalijo su mumis keliais savo straipsniais, kuriuose yra smulkiai išdėstyta jo pozicija dėl kai kurių klausimų. Šie straipsniai, publikuoti Rusijos interneto erdvėje, vos po kelių dienų paslaptingai būdavo pašalinami.
„Istorija tęsiasi, Rusijos valdžia manęs nepalieka ramybėje. Šiuo metu kažkokių tiesioginių žiaurių veiksmų vykdoma nėra. Pasiųsti ką nors, kad mane tiesiog viduryje baltos dienos sušaudytų, yra per daug rizikinga. Tačiau dėl mano publikacijų internete, ieškinio, kuriame liudijau, ir tolimesnių bandymų paviešinti savo kaltinimus, bandoma padaryti viską, kad aš negalėčiau normaliai gyventi, susirasti darbo – sudaryti visiškai neįmanomas sąlygas išgyventi“, – pasakoja V. Borodulinas ir teigė, kad visi jo veiksmai yra nuolatos sekami – ką daro, ką kalba ir kokius turi planus. Tokiu būdu tikimasi padaryti taip, kad tam tikru metu jam pakriktų nervai ir pastarasis imtųsi kardinalių priemonių, tokių kaip savižudybė. „Mano gyvenimo sąlygos yra sunkios. Netekau pajamų šaltinių, ne kartą teko nakčiai eiti į interneto kavinę, kad tiesiog galėčiau ten pamiegoti“, – teigia Viktoras.
Pasak buvusio „Gazprombanko“ darbuotojo, jis suprato, kad jo gyvybei iškilus grėsmei, atėjo laikas imtis kažkokių veiksmų: „Aš supratau – dabar arba niekada.“ Būtent dėl to V. Borodulinas ryžosi sėsti į traukinį ir per Baltarusiją atvykti į Lietuvą, prašyti politinio prieglobsčio ir bandyti paviešinti savo istoriją. Pasak jo, galbūt tai kažkokiu būdu padės jam išsigelbėti nuo bado ir nedarbo: „Aš vis dar tikiuosi, kad mano kaip liudytojo parodymai dar bus reikalingi, tačiau su jokiais Rusijos biurokratais, suprantama, aš kalbėtis negaliu. Be to, mano elektroninis paštas yra skaitomas, tai nėra sunku, mano telefoninių pokalbių taip pat klausomasi.“
Kaltinimai
V. Putinas ir D. Medvedevas (nuotr. SCANPIX)
V. Borodulinas šiuo metu įvardija tris pagrindinius savo kaltinimus Rusijos valdžiai. Pirmasis – V. Putinas ir Dmitrijus Medvedevas yra susiję su „Jukos“ akcijų prekyba piktnaudžiaujant vidine informacija. Antras – V. Putinas ir „Gazprom“ 2004 metais finansavo Didžiosios Britanijos premjero Tony Blairo rinkimų kampaniją, siekdami sau naudos. Trečiasis – rusų valdžia ir „Gazprom“ struktūros yra tiesiogiai atsakingos už Rusijos Centrinio banko pirmininko pavaduotojo Andrejaus Kozlovo nužudymą. V. Borodulinas teigia, kad tai anaiptol nėra visi ekonominiai ir politiniai dabartinio Rusijos režimo nusikaltimai, jis savo stalčiuje turįs daugybę įrodymų, kuriuos anksčiau ar vėliau yra pasiruošęs atskleisti. Tačiau daugiausia dėmesio gali susilaukti V. Borodulino pasakojama A. Litvinenkos nužudymo istorija.
Saga apie „Gazprombanką“
Pasak V. Borodulino, V. Putinas, D. Medvedevas (kuris 2004 metais buvo V. Putino administracijos vadovu, o tai reiškia, kad jis buvo kertinis valstybės atstovas įmonėje „Gazprom“) ir Aleksejus Mileris „Jukos“ skandalo metu siekė gauti asmeninės naudos.
Rusijos prezidentas Dmirtijus Medvedevas ir „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris (Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
2004 metais V. Borodulinas dar dirbo „Gazprombanke“, vertybinių popierių operacijų valdybos pirmininku. Jis prisimena, kad tų metų liepą į Rusiją atvyko buvęs Kanados ministras pirmininkas Jeanas Chretienas. Apie šio pareigūno vizitą niekur pranešama nebuvo, tačiau neoficialiame susitikime su V. Putinu ir kitais Rusijos valdžios atstovais kanadietis išreiškė susirūpinimą dėl „Jukos“ bylos. V. Putinas ir A. Milleris patikino J. Chretieną ir visą pasaulinę bendruomenę, kad „Jukos“ nacionalizacijos nebus.
Praėjus dviems dienoms po šio susitikimo, „Gazprombankas“ nusipirko stambų „Jukos“ akcijų paketą. Jokių limitų operacijoms su „Jukos“ akcijomis nebuvo. Įdomu tai, kad anksčiau banko rizikos departamentas kategoriškai pasisakė prieš „Jukos“ akcijų įsigijimą. Tačiau, kaip teigia V. Borodulinas, atėjo pats banko tarybos vicepirmininkas ir asmeniškai davė nurodymą pirkti „Jukos“ akcijas. Tiesa, net jis pats kritiškai vertino tokį veiksmą. V. Borodulinas daro išvadą, kad nurodymas buvo gautas iš aukščiau, ir jį davė žmogus, kuris užėmė tokias aukštas pareigas, kad galėjo sau leisti nenurodyti jokių priežasčių ar paaiškinimų – tiesiog buvo įsitikinęs, jog akcijos auga, tarsi turėdamas tam tikros vidinės informacijos, kurios niekas kitas neturėjo. Pasak V. Borodulino, V. Putinas, D. Medvedevas ir A. Milleris tokiu būdu ne tik paprasčiausiai apgavo atvykusį J. Chretieną, bet ir siekė gauti asmeninės naudos.
„Gazprombankas“, kaip teigia V. Borodulinas, būtų nesunkiai radęs, kur pervesti pelną. Buvo manoma, kad investuotojai karštligiškai puls supirkinėti akcijas. To neįvyko. Kita vertus, kad pelno gauta nebuvo, nereiškia, kad nebuvo piktnaudžiaujama vidine informacija, teigia V. Borodulinas. O tai, kad tuo metu Rusijoje vis dar nebuvo įstatymo, reglamentuojančio piktnaudžiavimą vidine informacija savo tikslams, nereiškia, kad nebuvo nusikaltimo, – tai aukščiausio rango šalies pareigūnų piktnaudžiavimas pareigomis. „Tuo metu Rusijoje dar nebuvo piktnaudžiavimo vidine informacija įstatymo, tačiau tuo metu vis tiek egzistavo tam tikri įstatymai, pagal kuriuos, jei Rusijos teisinė sistema veiktų nepriklausomai ir efektyviai, būtų buvę galima inicijuoti baudžiamąją bylą. Piktnaudžiavimo vidine informacija įstatymas dabar yra priimtas, tačiau aš nesu girdėjęs apie jokius jo rezultatyvius panaudojimo atvejus“, – teigia V. Borodulinas. Pasak jo, dauguma asmenų, kurie Rusijoje turėtų būti teisiami pagal šį įstatymą, yra valstybiniai pareigūnai.
V. Borodulinas yra buvęs liudytoju 2005 metais Jungtinėse Valstijose inicijuotoje byloje, kurioje grupė amerikiečių investuotojų padavė į teismą Rusijos Federaciją, „Gazprom“, „Rosneft“ ir keletą aukšto rangų Rusijos pareigūnų, tarp kurių yra artimi V. Putino bendražygiai – Igoris Sečinas bei Aleksejus Kudrinas. Būtent V. Borodulino pasisakymai buvo įtraukti į kaltinimų tekstą. Tačiau byla 2007 metais galiausiai buvo atmesta, nes JAV teismas nusprendė, kad tai nėra jo jurisdikcija. V. Borodulinas teigia: „Aš ne kartą esu kreipęsis į Jungtinių Valstijų teisininkus, su kuriais bendradarbiavome bylos metu, ir jiems sakiau, kad turiu ir daugiau informacijos, su kuria galbūt būtų galima pateikti naują ieškinį arba pabandyti sugrįžti prie senojo, apskundus ankstesnį teismo sprendimą.“
A. Kozlovo nužudymas
Dar vienas V. Borodulino kaltinimas Rusijos valdžiai – žymaus bankininko Andrejaus Kozlovo pašalinimas. 2005 metais V. Borodulinas į Rusijos Centrinį banką, pirmojo pirmininko pavaduotojo A. Kozlovo vardu išsiuntė kaltinimus „Gazprombankui“. Juose buvo itin smulkiai išdėstytos įtartinų banko operacijų detalės. Šie kaltinimai, suprantama, Centriniam bankui nebuvo joks „Amerikos atradimas“. Tačiau informacija šįkart buvo pateikta iš pačios sistemos vidaus. Žinoma, atsižvelgiant į visus „Gazprom“ administracinius resursus, jokių pasekmių Centrinio banko įvykdytas patikrinimas turėti negalėjo, tik keletą „nepatogumų“.
Nužudytasis A. Kozlovas (nuotr. blogspot.com)
2006 metais buvo paskelbta apie „Gazprombanko“ ketinimus parduoti 30 proc. savo kapitalo užsienio bankui. 15 proc. buvo planuota perduoti tiesiogiai banko vadovybei, o kitas akcijas – parduoti Londono biržoje. Buvo kalbama apie milijardus dolerių. Tačiau šiems veiksmams reikėjo Centrinio banko palaiminimo. Kadangi tuo metu „Gazprombankas“ figūravo „Jukos“ akcininkų inicijuotoje byloje, A. Kozlovas tiesiogiai ar netiesiogiai nusprendė sutrukdyti šių ambicingų planų realizavimui. Pasak V. Borodulino, dėl šių sudarytų „nepatogumų“ A. Kozlovą paprasčiausiai pašalino. Pasak V. Borodulino, A. Kozlovas buvo per daug žinomas aukšto rango pareigūnas, kad jį pašalinti ryžtųsi kažkas „iš šalies“, ne iš valdžios struktūrų.
