Nepriklausomai nuo to, kas kitąmet pakeis V. Putiną, Rusija stiprins spaudimą Baltijos šalims: bus griežčiau reikalaujama suteikti pilietybę visiems gyventojams, rusų kalbą paversti antrąja oficialiąja kalba, o regionams, kur gyvena daug rusakalbių, suteikti autonomiją, pareiškė Kremliui artimas politologas Sergejus Markovas.
Politinis Rusijos spaudimas Baltijos šalims dėl rusakalbių gyventojų sustiprės, tačiau tarpvalstybiniai santykiai bus ir toliau plėtojami nepriklausomai nuo to, kas taps naujuoju Rusijos prezidentu, susitikime su Baltijos valstybių žurnalistais pareiškė Rusijos prezidento tarybos pilietinės visuomenės raidos ir žmogaus teisių klausimais narys, Maskvos politinių tyrimų instituto direktorius S. Markovas, rašo Estijos dienraštis „Postimees“.
Politologas neatmetė galimybės, kad didėjant Rusijos spaudimui ekonominis bendradarbiavimassu Baltijos šalimis ir toliau bus plėtojamas. „Tai bus daroma bent jau dėl to, kad būtų sukurta bendra pozityvi atmosfera“, - sakė jis.
Tačiau, pasak S. Markovo, politiniai Rusijos reikalavimai taps griežtesni.
„Aš manau, kad politiniu požiūriu mes pradėsime kietai reikalauti visa apimtimi laikytis demokratinių principų. Šie principai numato, kad visi gali gauti pilietybę, rusų kalba turi tapti antrąja oficialiąja kalba, būtina sukurti normalią savivaldos sistemą, numatant tam tikros autonomijos galimybę tuose regionuose, kur susitelkę rusakalbiai gyventojai“, - sakė S. Markovas.
Politologo teigimu žmogaus teisių klausimas nėra vidinė valstybių problema, todėl ir Rusijos spaudimą, kad Baltijos šalyse būtų laikomasi žmogaus teisių, reikia laikyti „normaliu demokratiniu procesu“.
S. Markovo manymu Rusija „greičiausiai“ nesiims formuoti politikos Baltijos šalių atžvilgiu naudodama ekonominį spaudimą, tačiau, pasak jo, „kol kas iki galo nenuspręsta“, kokiomis priemonėmis bus siekiama užtikrinti rusakalbių gyventojų Baltijos šalyse teises.
„Tačiau tai bus daroma kur kas profesionaliau. Kokie konkretūs instrumentai – iki galo dar neaišku, tačiau aš manau, kad spaudimas bus daromas per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, ir per Europos Tarybą, ir per Europos Sąjungą. Mes priversime juos (ES) pripažinti, kad šiose šalyse yra problemų“, - teigė politologas.
