Nuotraukose, 1911 metais darytose Masačiusetso fabrikuose, užfiksuoti maždaug 8 metų vaikai, kurie dirbo nelegaliai siekdami išlaikyti savo šeimas. Vargingų tėvų vaikai gamindavo įvairiausius žaislus, pradedant lėlių baldais ir baigiant būgnais, kitiems vaikams, kurių vaikystė ir paauglystė buvo kur kas laimingesnė.
Sepijos tipo nuotraukas, kurios ilgą laiką buvo saugomos Kongreso Bibliotekoje, įamžino mokytojas vėliau tapęs fotografu, Lewis Wickes Hine. Kadangi vaikams tuo metu buvo galima dirbti tik sulaukus 12 metų, Hine pažymi, kad daugelis jų atrodo išties jaunesni, nei tvirtino esą.
Vienas tarnautojas, Francis Pagnette, iš Prancūzijos dirbo Glenallen fabrike ir fotografui pasakė, kad jam 15 metų. „Labai tuo abejoju“, – sakė ponas Hine, ir po nuotrauka pridūrė antraštę „nepakankamo amžiaus dirbti“. Kitas neva trylikos metų berniukas, kuris gyvena su neraštinga seserimi ir tėvais, fotografui sakė: „Dirbsiu tol, kol manęs ateis pasiimti.“
Nepaisant to, kad vaikai rizikavo likti neraštingais bei darbo metu susižaloti, jų varginga socialinė padėtis privertė juos dirbti dabrikuose, ir remiantis archyvuose saugomais įrašais, šeimai buvo sumokama apytiksliai 30 JAV dolerių: 12 tėvui, 9 motinai, 5 mergaitei ir 4 berniukui.
Nacionalinis Vaikų Darbo komitetas, kuris pasamdė fotografą Hine įamžinti dirbančius vaikus, pastaraisiais dešimtmečiais publikavo tūkstančius nuotraukų, siekdamas pabrėžti nepakeliamas praėjusio amžiaus vaikų darbo sąlygas.
Daugiau nei 5 000 nuotraukų vaizduojami vaikai dirbantys tabako, siuvimo, medvilnės rinkimo bei kituose fabrikuose. Dauguma Amerikos gyventojų, šiandien žiūrėdami fotografijas, teigia nė neįsivaizdavę, kad tuo laikmečiu vaikai gyveno tokiomis sunkiomis sąlygomis, o paklaustas apie savo darbą, pats Hine sakė, norėjęs atvaizduoti tai, ką tuo metu pirmiausia reikėjo keisti.
Fotografas įsėlindavo į fabriką slapta ir dažnai slėpdamas fotoaparatą apsimesdavo prižiūrėtoju. Žinoma, jis rizikavo būti sumuštas fabriko vadybininkų, tačiau pasak jo, dėl šių nuotraukų rizikuoti buvo verta.
Nors purvini vaikų veidai šiandien ir kelia graudulį, Hine nuotraukų kritikai teigia, kad jos nėra pakankamai šokiruojančios.
Kita vertus, jis ir nesiekė perdėtai pavaizduoti jų skurdo, bet atskleisdamas jų darbo sąlygas teigė, kad siekiąs reformų ir tikėjosi, kad žmonės jį palaikys keičiant požiūrį į vaikus.
