Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius šeštadienį grįžo į protestų apimtą Kijevą po susitikimo su savo sąjungininku Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo tikriausiai kalbėjosi apie Maskvos sprendimą įšaldyti pažadėtą finansinės pagalbos paketą.
Penktadienio vakarą jų derybos Sočio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos kuluaruose įvyko didėjant opozicijos spaudimui, kad V.Janukovyčius atsisakytų dalies savo galių ir paskirtų naują provakarietišką vyriausybę.
Nei Rusijos, nei Ukrainos pareigūnai neatskleidė lyderių pokalbio detalių, tik nurodė, kad jis buvo trumpas ir vyko Fišto stadione Sočyje, kur vyko olimpiados atidarymo ceremonija.
„Jie pasikalbėjo stadione, – telefonu sakė vienas Ukrainos administracijos atstovas. – Nebuvo jokio oficialaus dvišalio susitikimo. To nebuvo (prezidento) programoje.“
Tikėtasi, kad V.Janukovyčius aptars su V.Putinu 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketo, kurį Rusija yra pažadėjusi Ukrainai, likimą. Maskva įšaldė šį planą, kol Ukrainos lyderis patvirtins savo naują vyriausybę.
46 mln. gyventojų turinčią Ukrainą lapkritį apėmė didžiausia krizė per nepriklausomybės laikotarpį, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti istorinę asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), spaudžiant Rusijai. Toks netikėtas sprendimas išprovokavo audringus protestus, kurie jau pareikalavo kelių žmonių gyvybių.
Vėliau protestai nesiliovė ir peraugo į kovą dėl šalies ateities – ar Ukraina suartės su Vakarais, ar grįš prie glaudesnių santykių su Rusija.
V.Janukovyčius dabar privalo nuspręsti, ar patenkins protestuotojų reikalavimus, pasirinkdamas kompromisinę poziciją naujos sutarties su ES atžvilgiu. Būtent tokia galimybė paskatino Rusiją sustabdyti pagalbos programą – po to, kai gruodį Maskva pervedė Kijevui pirmąją 3 mlrd. dolerių išmoką.
Ukrainos lyderis laikinuoju premjeru paskyrė savo artimą sąjungininką Serhijų Arbūzovą ir stengiasi įtikinti Maskvą, kad Kijevo vyriausybė lieka įsipareigojusi laikytis susitarimo su V.Putinu dėl finansinės pagalbos sąlygų.
Ukrainos ekonomikai itin reikalinga pagalba, mažėjant gamybai ir senkant užsienio valiutos atsargoms. Kijevas vos įstengia išpildyti finansinius įsipareigojimus užsieniui, kurių suma šiemet sieks apie 10 mlrd. dolerių.
Užsitęsus krizei, Ukrainai smarkiai pabrango skolinimasis, jos valiuta nuvertėjo beveik 10 proc., išsigandusiems vartotojams mėginant apsisaugoti nuo nuostolių ir supirkinėjant dolerius bei eurus.
Keli bankai pranešė pristigę JAV dolerių, o centrinis bankas penktadienį buvo priverstas įvesti laikinus valiutos keitimo apribojimus, taip pat sumažino oficialų šalies valiutos kursą nuo 7,9 iki 8,7 grivinos už dolerį – pirmąkart pakeisdamas jį nuo 2012 metų liepos.
Pagal naująsias centrinio banko taisykles privatūs asmenys per mėnesį gali išsikeisti į užsienio valiutą ne didesnę nei 5,5 tūkst. JAV dolerių sumą.
Bendrovėms dolerių ir eurų pirkimas neribojamas, tačiau įmonės turi laukti bent šešias dienas, kol gaus užsienio valiutos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
