Apšaudymo raketomis pavojus Ukrainoje galioja visą parą, tačiau 128-osios šturmo brigados vadovybė nusprendė atšvęsti artileristų dieną. Rusijos pajėgos susekė jų buvimo vietą ir apšaudė, žuvo mažiausiai 19 ukrainiečių karių ir karininkų, kaip pačioje kariuomenėje išsireiškė – „pačių geriausiųjų“.
„Focus“ skelbiama, kad 128-osios kalnų-šturmo brigados kariai buvo surinkti viename iš Zaporižios srities kaimų, visiškai netoli fronto, švęsti Artilerijos dienos ir išsidalinti apdovanojimus. „Šventė sovietiniu stiliumi kainavo gyvybes daugeliui patyrusių karių“, – rašoma ukrainiečių portale.
Aukų skaičius kito: iš pradžių kariai skelbė apie 28 žuvusius, tačiau lapkričio 6-ąją 128-oji brigada pranešė apie 19 aukų.
Žuvo vieni geriausiųjų savo srityje: pavyzdžiui, karo korespodentas Andrijus Caplijenka vieną iš žuvusiųjų – Dmytro Miliutiną, dar 2015-aisiais apdovanotą už Debalcevės gynybą ordinu „Už drąsą“ – vadino vienu geriausių ir labiausiai motyvuotų artileristų Ukrainoje.
„Šiuo metu atliekamas išsamus visų tragedijos aplinkybių patikrinimas. Žuvo geriausi mūsų kovotojai, žadame atkeršyti už savo brolius šimteriopai", – rašoma 128-osios brigados pranešime.
Tai, kad dėl šios tragedijos Ukrainos kariuomenėje, kuomet ne mūšio metu žuvo vieni geriausiųjų, kaltė krinta jų vadovybei, Ukrainoje mažai kas abejoja. Savanoris pagalbininkas ir aktyvistas Serhijus Sternenka mano, kad „pagal tuos pačius SSRS standartus reiktų įvesti ir baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus“.
„Focus“ apklausti kariškiai buvo tikri, kad dėl karių žūties Zaporižios srityje kalta karinė vadovybė.
„Kariuomenėje yra vieningas vadovybės principas: kas įsakė, tas ir atsako už įgyvendinimą. Klausimus reiktų deleguoti žmogui, kuris organizavo renginį ir nustatė susirinkimo vietą. Kuo jis galvojo ir vadovavosi – atviras klausimas. Kodėl virš karių kybojo bepilotis ir niekas nepagalvojo, kieno jis. Neaišku, ar ten buvo mūsų radioelektroninės kovos pajėgos išvis, ar ne“, – cituojamas savanorių žvalgybos bataliono „Solnyško“ vadas Ruslanas Kaganecas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 128-osios brigados niekas neperspėjo dėl galimo pavojaus ar neįsakė išsivaikščioti. Todėl galima ir komunikacijos tarp skirtingų dalinių problema. Specialistui kilo klausimų ir dėl kontržvalgybos veiklos: kariai galėjo bendrauti su vietos gyventojais bei netyčia nutekinti informaciją apie vyksiantį apdovanojimų įteikimo renginį.
Tiesa, R. Kaganecas pripažino, jog masinių karių susirinkimų vietų kol kas niekas neuždraudė: karinei vadovybei lengviau kontroliuoti savo pavaldinius ir paprasčiau vadovauti „turint po ranka“ dideles grupes. Taip pat „negalima atšaukti medalių įteikimų“. Anot kario, tai yra galimybė motyvuoti už tėvynės gynybą, o einant antriesiems karo metams tai yra itin svarbi priemonė gerinant karių nuotaikas. „Neleisi gi tik užnugario štabų kariams išsirašinėti sau apdovanojimus“, – pastebėjo jis.
Ukrainos kariuomenės atsargos pulkininkas, lakūnas Romanas Svitanas nesutiko su tokia nuomone ir pareiškė, kad aktyvių karo veiksmų vietose nė viename iš Ukrainos regionų negalima rinktis vienoje vietoje daugiau nei 10-iai žmonių. „Tai yra taisyklė, kuri įrašyta krauju, aktuali tiek kariams, tiek ir civiliams“, – aiškino jis „Focus“.
„Visa šalis yra raketų smūgių pavojuje, bet kurią akimirką gali atskristi „Kinžalas“. O sovietiniai susibūrimai kariuomenėje turi būti paprasčiausiai uždrausti“, – aiškino R. Svitanas.
Jis pažymėjo, kad šiuo atveju kaltinti radioelektroninės kovos priemonių buvimą ar nebuvimą nėra prasmės – visų dronų taip ar taip neišgaudysi. Maža to, ukrainiečių karių susibūrimo vieta buvo žinoma iš anksto, todėl dronas buvo naudojamas tik ugnies koregavimui.
Šis atvejis parodė, kad net ir beveik du metus kariaujančioje Ukrainoje vis dar neišmoktos saugumo pamokos. 2023-ųjų rugpjūčio 19-ąją Černihive rusų raketos smogė miesto dramos teatrui, kuriame vyko bepiločių paroda.
