Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ vyriausioji finansinių operacijų pareigūnė ir įmonės įkūrėjo dukra buvo suimta Kanadoje ir gali būti išduota Jungtinėms Valstijoms, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Šis įvykis smarkiai supykdė Pekiną, prieš kelias dienas pasiekusį paliaubas prekybos kare su Jungtinėmis Valstijomis.
„Huawei“ finansų vadovės Meng Wanzhou buvo sulaikyta Amerikos tarnyboms pranešus apie tyrimą dėl šios įmonės neva įvykdytų Iranui paskelbtų sankcijų pažeidimų. JAV pareigūnai jau anksčiau susidomėjo šios bendrovės veikla ir padarė išvadą, kad ji kelia grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui.
Meng Wanzhou areštas padidino įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos praėjus kelioms dienoms po to, kai šalys susitarė laikytis paliaubų prekybiniame ginče, kol derybininkai bandys parengti susitarimą. Tam skirti trys mėnesiai.
„Kinija išradingai dirba, bandydama pakenkti mūsų nacionalinio saugumo interesams, ir Jungtinės Valstijos bei mūsų sąjungininkės negali ramiai tai stebėti“, – rašoma JAV senatoriaus Ben Sasse'o (Beno Saso) pareiškime, kuriame Meng Wanzhou areštas siejamas su Amerikos sankcijomis Iranui.
„Kartais kinų agresija yra akivaizdžiai palaikoma valstybės, kartais – vykdoma per daugelį Pekino vadinamųjų „privataus“ sektoriaus juridinių asmenų, sanguliaujančių su (prezidento) Xi (Jinpingo) komunistų partija“, – priduriama senatoriaus pareiškime.
Meng Wanzhou buvo areštuota gruodžio 1-ąją vakariniame Vankuverio mieste, pranešė Kanados teisingumo ministerija.
Anot ministerijos, Amerika siekia Meng Wanzhou ekstradicijos. Penktadienį numatytas teismo posėdis, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl jos paleidimo už užstatą.
Ministerija nurodė negalinti pateikti daugiau detalių, nes Meng Wanzhou pavyko pasiekti, kad būtų paskelbtas draudimas viešinti informaciją apie bylą.
Meng Wanzhou tėvas, „Huawei“ įkūrėjas Ren Zhengfei, yra buvęs Kinijos liaudies išvadavimo armijos inžinierius.
Moteris buvo sulaikyta tą pačią dieną, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas Argentinoje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime sutarė dėl paliaubų prekybos kare.
Kinijos ambasada Otavoje pareikalavo paleisti Meng Wanzhou.
„Kinija griežtai nepritaria ir reiškia griežtą protestą dėl tokių veiksmų, kuriais rimta pakenkta aukos žmogaus teisėms“, – rašoma diplomatinės atstovybės išplatintame pareiškime.
„Kinija pareiškė griežtą nusiskundimą JAV ir Kanadai ir paragino jas nedelsiant atitaisyti pažeidimą bei paleisti į laisvę panelę Meng Wanzhou“, – priduriama jame.
„Huawei“ nurodė nieko nežinanti apie jokius galimus Meng Wanzhou pažeidimus. Anot bendrovės, jai buvo pateikta „itin mažai informacijos“ apie kaltinimus finansų vadovei.
„Huawei“ laikosi visų galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų ten, kur ji veikia, įskaitant galiojančią eksporto kontrolę, įstatymus dėl sankcijų ir JT, JAV ir ES reglamentus“, – rašoma bendrovės pareiškime.
„The Wall Street Journal“ balandį pranešė, kad JAV Valstybės departamentas „Huawei“ atžvilgiu pradėjo tyrimą dėl Iranui taikomų sankcijų įtariamų pažeidimų.
„The New York Times“ nurodė, kad bendrovė dėl numanomų Iranui ir Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų pažeidimų gavo Prekybos ir Iždo departamentų įpareigojimus paaiškinti padėtį.
ZTE byla
„Huawei“ – ne pirmoji Kinijos telekomunikacijų įmonė, patekusi į JAV tarnybų nemalonę.
Anksčiau šiemet JAV septyneriems metams uždraudė draudimą tiekti svarbius Amerikoje pagamintus komponentus Kinijos išmaniųjų telefonų gamintojai ZTE, nustačius, kad bendrovė nesiėmė veiksmų prieš darbuotojus, atsakingus už sankcijų prekybai su Iranu ir Šiaurės Korėja pažeidimus.
JAV draudimas vos nesužlugdė šios kinų įmonės – gegužę ji nurodė buvusi priversta sustabdyti svarbias operacijas.
Po mėnesio Vašingtonas ir Pekinas sudarė susitarimą, kad ZTE bus išbraukta iš subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po pranešimų, kad Kinija esą pasisiūlė pirkti daugiau amerikietiškų prekių, siekdama sumažinti didžiulį prekybos su JAV disbalansą. Amerikiečių pareigūnai savo ruožtu neigė, kad abu šie sprendimai yra susiję.
Mainais ZTE sutiko sumokėti 1 mlrd. dolerių baudą ir skirti papildomą 400 mln. dolerių sąlyginį indėlį tolesnio pažeidimo atvejui. Taip pat buvo pareikalauta pakeisti bendrovės direktorių valdybą ir pasamdyti išorinių stebėtojų.
Ši byla parodė, kad Kinija yra smarkiai priklausoma nuo JAV gamybos puslaidininkių ir lustų importo, ir paskatino Pekiną siekti savarankiškumo šių svarbių technologijų srityje.
Nerimas dėl šnipinėjimo
„Huawei“ yra viena didžiausių pasaulyje telekomunikacijų įrangos gamintojų ir paslaugų tiekėjų.
Nepaisant pasaulinės sėkmės, kompanijos verslą Jungtinėse Valstijose smarkiai varžo susirūpinimas, kad ji konkuruos su Amerikos įmonėmis ir kad „Huawei“ išmanieji telefonai bei tinklo įranga, plačiai naudojama kitose šalyse, gali atverti Pekinui kanalų šnipinėti.
Gegužę Pentagonas paskelbė, kad „Huawei“ ir ZTE įranga kelia „nepriimtiną“ saugumo riziką. JAV karinių bazių darbuotojams yra uždrausta pirkti įrangą, gaminamą šių Kinijos bendrovių.
Vasarą Australija uždraudė „Huawei“ šalyje teikti 5G ryšio paslaugas – irgi baiminantis galimo šnipinėjimo.
Tokį patį sprendimą lapkritį priėmė Naujoji Zelandija, bet Velingtonas nurodė, kad priežastis yra technologinė.
Didžiausią Didžiosios Britanijos mobiliojo ryšio paslaugų tiekėja irgi prisidėjo prie veiksmų prieš „Huawei“.
Trečiadienį „BT Group“ paskelbė pašalinsianti visą „Huawei“ telekomunikacijų įrangą iš savo 4G ryšio tinklų, gavus Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos MI6 perspėjimą, kad ši Kinijos bendrovė potencialiai kelia pavojų saugumui.
Tačiau net ir būdama faktiškai atribota nuo itin svarbios Jungtinių Valstijų rinkos „Huawei“ pranoko „Apple“, šių metų antrąjį ketvirtį tapusi antrąja didžiausia išmaniųjų telefonų gamintoja pasaulyje po Pietų Korėjos „Samsung“.
