Sukilėlių platformoje, kuri buvo pristatyta pirmadienį prasidėjus deryboms Baltarusijos sostinėje Minske, buvo reikšmingų pokyčių Ukrainos rytinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, ateities vizijoje.
Tačiau kol kas neaišku, ar per tas derybas įmanoma pasiekti kompromisą, tęsiantis negailestingoms kautynėms rytų Ukrainoje. Pirmadienį sukilėliai išstūmė Ukrainos vyriausybės pajėgas iš oro uosto prie Luhansko, antrojo didžiausio separatistų kontroliuojamo miesto, o per pastarąsias kelias dienas pasiekė kitokių karinių laimėjimų.
Taikos derybos Minske buvo surengtos po praeitą savaitę įvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos vadovo Petro Porošenkos susitikimo.
Derybose dalyvauja buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, Rusijos ambasadorius Ukrainoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinys bei sukilėlių atstovai.
Per anksčiau vykusias panašias derybas jokių apčiuopiamų rezultatų nebuvo pasiekta.
Tačiau kitaip negu per ankstesnius etapus, sukilėliai, kurių pranešimą paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, sakė norintys tartis dėl „Ukrainos vieningos ekonominės, kultūrinės ir politinės erdvės išsaugojimo“. Mainais jie reikalauja didelio masto amnestijos ir didelių galių vietos valdžiai, įskaitant teisę skirti savo teisėsaugos pareigūnus.
Derybos vyksta tik dėl rytų Ukrainos likimo. Kol kas nevyksta jokios diskusijos dėl Kijevo galimybių susigrąžinti Krymą, kurį kovą aneksavo Rusija. Tas žingsnis Ukrainai kainavo kelis didelius uostus, pusę pajūrio ir teisę eksploatuoti potencialius naftos bei mineralinių žaliavų telkinius Juodojoje jūroje.
Derybos pirmadienį truko kelias valandas ir buvo atidėtos iki penktadienio, kai šalys pradės tartis dėl ugnies nutraukimo ir apsikeitimo belaisviais, sukilėlių vyriausiąjį derybininką Andrejų Purginą citavo „RIA Novosti“.
Nuosaikesnė sukilėlių platforma atrodo atspindinti V.Putino pageidavimą, kad būtų sudarytas susitarimas, kuris leistų Rusijai išvengti dar skaudesnių Vakarų šalių sankcijų, tačiau paliktų galimybę išlaikyti pakankamai veiksmingus svertus spausti kaimyninę šalį.
Praeitą savaitgalį Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė parengti naujų sankcijų paketą dėl Rusijos atviro įsikišimo į konfliktą pietryčių Ukrainoje, kuris galėtų būti pradėtas įgyvendinti jau po savaitės.
Ketvirtadienį Velse prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime taip pat tikriausiai bus patvirtintos priemonės, turinčios tapti atsaku į Rusijos agresyvius veiksmus Ukrainoje.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad pirmadienį vykusių derybų dalyviams reikia stengtis susitarti dėl nedelsiamo ir besąlygiško ugnies nutraukimo.
Jis paneigė Ukrainos vyriausybės, NATO ir Vakarų šalių pareiškimus, kad Rusija jau yra pasiuntusi savo karius, artileriją ir tankus per Ukrainos pietinę sieną, siekdama sustiprinti separatistų pajėgas.
Nors Rusija tokią informaciją neigė, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas pulkininkas Andrijus Lysenka pirmadienį sakė, kad „Ukrainoje aktyviai veikia ne mažiau negu keturi Rusijos ginkluotųjų pajėgų batalionai ir taktinės grupės“.
Batalioną sudaro apie 400 karių.
Ukrainos krizė neturi karinio sprendinio, sako JT vadovas
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) antradienį perspėjo galingąsias Vakarų šalis, kad Ukrainos krizė „neturi karinio sprendinio“.
NATO ruošiantis padidinti savo kovinę parengtį Rytų Europoje, Ban Ki-moonas sakė esantis smarkiai susirūpinęs dėl įvykių Ukrainoje ir norintis išvengti tolesnio pablogėjimo krizėje, „kuri išsivystė į labai chaotišką ir pavojingą padėtį.“
„Tai sukels regioninių ir netgi pasaulinių padarinių, – JT vadovas sakė žurnalistams per vizitą Naujojoje Zelandijoje. – Būtent dėl to raginau Ukrainos ir Rusijos valdžią – aukščiausias valdžios institucijas – imti šio klausimo, susėsti karti ir taikiai jį išspręsti dialogu.“
Ban Ki-moonas sakė suprantantis Vakarų šalių susirūpinimą dėl prorusiškų sukilėlių laimėjimus rytų Ukrainoje. Kijevas sako, kad separatistai yra remiami Rusijos pajėgų, bet Maskva tvirtina, kad ten kaunasi tik sukilėliai.
„Žinau, kad Europos Sąjunga, amerikiečiai ir dauguma Vakarų šalių labai rimtai tarpusavyje diskutuoja, kaip spręsti šią problemą, – pažymėjo jis. – Šiuo metu labai svarbu, kad jie žinotų, jog karinio sprendinio nėra. Turėtų vykti politinis dialogas – toks būdas tvaresnis.“
NATO ruošiasi savo viršinių susitikimui, kuris vyks šią savaitę Velse. Tikimasi, kad Aljansas nuspręs sustiprinti savo pajėgas rytų Europos šalyse, įbaugintose Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
