„Pernelyg ankstyvomis“ tokias kalbas pavadino ir DLR liaudies tarybos vadas Andrejus Purginas. Jo teigimu, jeigu taikdariai ir reikalingi, tai tik rusų. „Jeigu mums ir reikalingi taikdariai, tai tik Rusijos Federacijos taikdariai. Tačiau šiuo metu ESBO vykdo kontrolės funkciją. Tai būtų nereikalingas sprendimas,“ – pareiškė A. Purginas.
Rusija taip pat pasisako prieš tokį sprendimą. Kijevo sprendimą pasienyje su Rusija dislokuoti tarptautinį karių dalinį komentavo Rusijos atstovas JT Vitalijus Čurkinas. Jis pareiškė, kad tokie Kijevo vadovybės pareiškimai reiškia Ukrainos nenorą laikytis Minsko susitarimų.
Diplomatinis Ukrainos žingsnis: prašo JT ir ES taikdarių Rusijos pasienyje
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) trečiadienį vakare patvirtino kreipimąsi į Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą, kuriame prašoma atsiųsti taikdarių kontingentą į konflikto krečiamus šalies rytus.
„Buvo aptartas šis klausimas ir priimtas sprendimas kreiptis į JT ir ES, kad Ukrainos teritorijoje būtų pradėta taikos palaikymo ir saugumo operacija“, – žurnalistams po tarybos posėdžio sakė NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.
Pasak jo, dabar Ukrainos užsienio reikalų ministerija parengs tokį prašymą, o šalies parlamentas jam pritars.
O.Turčynovas nurodė, kad taikdariai turėtų būti dislokuoti abipus fronto linijos šalies rytuose, taip pat prie Rusijos ir Ukrainos sienos ruožo, kurio nekontroliuoja Kijevo vyriausybė.
Ukrainos prezidentas ragina pasiųsti į jo šalį tarptautinius taikdarius
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paragino pasiųsti į jo šalį Jungtinių Tautų mandatą turinčius taikdarius, kurie prižiūrėtų žlungančias paliaubas Rytų Ukrainoje.
„Mūsų požiūriu, geriausias formatas būtų Europos Sąjungos policijos misija. Esame tikri, kad tai būtų veiksmingiausias ir geriausias saugumo garantas“, – sakė P.Porošenka per susitikimą su šalies saugumo vadovais.
P.Porošenka išreiškė viltį, kad per šį posėdį bus priimtas sprendimas oficialiai pakviesti tarptautinį kontingentą.
„Po šio sprendimo ... pradėsime oficialias konsultacijas, kurios padės mums pasiekti taiką“, – sakė prezidentas.
P.Porošenka nurodė, kad buvo preliminariai iškėlęs šį klausimą per praėjusią savaitę vykusias įtemptas derybas Minske su Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiais, kuriose buvo sudaryta trapi paliaubų sutartis.
Sekmadienį vidurnaktį įsigaliojusios paliaubos iš karto pakibo ant plauko, nes prie strategiškai svarbaus Debalcevės miesto tęsėsi įnirtingi susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.
Trečiadienį apie 2,5 tūkst. Ukrainos karių atsitraukė iš Debalcevės, o tas žingsnis žymėjo skaudų vyriausybės pajėgų pralaimėjimą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.