Dauguma Slovėnijos gyventojų planuoja dalyvauti rengiamame referendume dėl Kroatijos narystės Europos Sąjungoje (ES) ir balsuoti prieš šios šalies prisijungimą prie Bendrijos, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver.
Trečiadienį (sausio 14 d.) Kroatijos žurnale „Globus“ publikuoti apklausos rezultatai parodė, kad 48.2 proc. slovėnų planuoja dalyvauti referendume dėl Kroatijos prisijungimo prie ES, 31.5 proc. neateitų.
47.5 proc. atėjusių į referendumą gyventojų balsuotų prieš Kroatijos narystę ES, už narystę, galimai, pasisakytų 36.8 proc. slovėnų.
Slovėnija nuolatos kėlė referendumo klausimą jei šalys neišspręstų pasienio ginčo, kuris buvo „užšaldytas“ nuo 1991 metų, subyrėjus Jugoslavijai.
Liubliana kaltina Kroatiją neteisėtai prisijungus Adrijos jūros dalį, esančią netoli Slovėnijos Pirano miesto, taip pat neleidžiant Slovėnijos laivams tiesiogiai išplaukti į tarptautinius vandenis. Šalys taip pat nesutaria dėl vienos pasienio teritorijos netoli Vengrijos.
Praėjusią savaitę Slovėnijos užsienio reikalų ministras Samuelis Zbogaras teigė, kad „jeigu ši padėtis išliks tokia pati kaip dabar, bus labai sunku. Referendumas taps ne grasinimu, o faktu, jeigu sienos klausimas nebus išspręstas”.
Slovėnija gruodį blokavo Kroatijos derybas dėl stojimo į ES.
Tuo tarpu Kroatijos premjeras Ivo Sanaderas yra pareiškęs, kad Slovėnijos referendumas nebūtų „politiškai išmintingas“ žingsnis ir pridūrė esąs įsitikinęs, jog nusprendus jį surengti „Slovėnijos piliečiai plačiai palaikytų Kroatiją“.
Tačiau atsižvelgiant į naujausius šio ginčo pokyčius „kitos pusės (slovėnų) nuotaikos neturėtų stebinti,“ – taip apklausos rezultatus apibendrino „Globus“.
Apklausą, sausio 8-12 dienomis, surengė Slovėnijos visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Mediana“, buvo apklausta 712 respondentų.
Čekijos tarpininkavimas
ES pirmininkaujanti Čekija ėmęsi tarpininkės vaidmens ir bandys per savo pirmininkavimą išspręsti šį ginčą.
"Aš norėčiau įnešti asmeninį indėlį sprendžiant susidariusią problemą tarp Slovėnijos ir Kroatijos,“ - trečiadienį Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre metu sakė Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolánekas.
Kroatija ES kandidate tapo 2004 m., stojimo derybos oficialiai buvo pradėtos 2005 m., tikimasi, kad iki šių metų pabaigos jai pavyks užbaigti derybų procesą ir iki 2011 m. tapti pilnateise ES nare.
Tačiau užsitęsus pasienio ginčui, o ypač jei Slovėnija surengtų referendumą, kurio rezultatai būtų neigiami Kroatijai, stojimo klausimas gali būti nukeltas neapibrėžtam laikui.
