Europos Sąjungos Plėtros komisijos narys Olli Rehnas gegužės 19-ąją patvirtino, kad jis gavo Slovėnijos atsakymą į jo pasiūlymą, kaip išspręsti seną ginčą dėl sienos tarp Kroatijos ir Slovėnijos. O. Reinas pabrėžė, kad artimiausiu metu jis sieks susitikti su šių šalių užsienio reikalų ministrais, kad aptartų Liublianos išsakytus pastebėjimus dėl šio plano įgyvendinimo punktų.
„Aš ką tik gavau slovėnų atsakymą“ – pranešė O. Rehnas savo spaudos konferencijos Briuselyje metu.
„Aš studijuosiu ir analizuosiu šį atsakymą detaliai. Tačiau norint pasiekti susitarimą, mums reikia abiejų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo. Europos Komisija yra tik tarpininkas, padedantis šioms šalims susitarti“ – akcentavo O. Rehnas.
Plėtros komisijos narys turėjo omeny 18 metų trunkantį ginčą dėl sienos tarp Kroatijos ir Slovėnijos. Šis ginčas iki šiol įtakoja abiejų valstybių tarpusavio bendravimą ir tarptautines tendencijas. Slovėnija netgi kelis kartus blokavo Kroatijos – ES derybas dėl narystės. Pagrindinis slovėnų argumentas – neišspręsta demarkacinė problema.
Todėl siekdamas atrasti kompromisą tarp šių valstybių O. Rehnas ir pasiūlė parengti planą, kuris padėtų išeiti iš aklavietės. Pastaruoju metu šis planas buvo papildytas punktu, numatančiu, kad šalys turi išspręsti nesutarimus per penkerius metus. Šiam tikslui turi būti sudarytas tarptautinio tarpininkavimo tribunolas, kuris veiktų pagal tarptautinę teisę. Nors Zagrebas iš esmės sutiko su šia idėja, Slovėnijos atstovai pateikė nemažai siūlymų, kaip jų manymų reiktų taisyti kai kurias šio punkto nuostatas.
Nors Slovėnijos išdėstyti pastebėjimai viešai praktiškai nėra skelbiami, vis dėlto atskleidžiama, kad slovėnų pasiūlymai apima vadinamąjį „padorumo principą“, apimantį tarptautinės teisės terminus „aequo“ ir „bono“ (lot. teisingumo ir sąžinės). Taigi, kontekste atskleidžiama, kad norimi punkto pakeitimai siejasi su arbitrų pareigų peržiūrėjimu.
Liubliana taip pat išreiškė nepasitenkinimą Komisijos siūlymu, kuris numato Slovėnijos veto naikinimą ES derybose su Kroatija. Slovėnija pareiškė, kad jei į jos pastabas nebus atsižvelgta, ji negalės ne tik priimti pasiūlymo dėl tarptautinio arbitražo, bet ir negalės atsisakyti veto principo taikymo ES derybose su Kroatija.
„Jei pakeitimai, kurių reikalauja Slovėnija, nebus įtraukti į bendrą planą, arbitražo, kaip priemonės išspręsti dvišalius nesutarimus, slovėnai atsisakys. Be to, slovėnams nebus poreikio nutraukti ES – Kroatijos integracijos derybų blokavimą“, pareiškė Slovėnijos premjeras B. Pahoras.
Šiaip ar taip, nors Slovėnija ir pateikė papildomus reikalavimus, EK atstovas O. Reinas susitiks su abiejų valstybių užsienio reikalų ministrais. Pagrindinis susitikimo tikslas turėtų būti slovėnų išdėstytų reikalavimų įgyvendinimas bendrame plano kontekste.
Švedijos, kuri perims pirmininkavimą ES liepos 1 dieną užsienio reikalų ministras ir buvęs aukštas ES bei JT pasiuntinys Balkanų regione Karlas Bildtas patikino, kad „situacija nėra labai paprasta, tačiau saga pasibaigs netrukus - penkiolikos metų patirtis bendradarbiaujant prekybos srityje su Balkanų valstybėmis išmokė mane niekada nenaudoti žodžių „optimistas“ ar „pesimistas“, o projekto eiga priklausys nuo įvairių tarptautinių tendencijų“.
