Nėra aišku, ką slepia Venesuela, tačiau aišku, kad tikrai kažką slepia. Mintis, kad Iranas su tuo susijęs, nežada nieko gero, komentuoja foreignpolicy.com
Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas prisipažino, kad jo vyriausybė jau „atlieka pirmuosius branduolinės programos išbandymus“. Jis bandė pavaizduoti ją, kaip nekenksmingą programą, skirtą tik taikiems tikslams.
Šis 12-os mėnesių trukmės branduolinis tyrimas, kurį atliko ekspertai, nagrinėję jautriųjų medžiagų sąveiką, nukreipia į tamsius H. Chavezo ketinimus.
H. Chavezas du metus kūrė programą, bendradarbiaudamas su Iranu, nesąžininga branduoline valstybe. Šių valstybių bendradarbiavimą branduoliniuose tyrimuose įrodo dokumentai, kuriuose teigiama, kad Venesuela padeda Iranui išgauti uraną ir išvengti tarptautinių sankcijų pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Rezoliucija siekia išvengti neteisėtos branduolinių ginklų programos Irane.
H. Chavezo pasiaiškinimas, kad jis tik studijuoja branduolinės programos idėją, yra klaidinantis. 2008 metų lapkričio mėnesį Irano ir Venesuelos lyderiai pasirašė slaptą „mokslo ir technologijų“ susitarimą dėl bendradarbiavimo „branduolinių technologijų srityje“. Praėjus savaitei po sutarties pasirašymo, Venesuelos Energetikos ir naftos ministras Tarptautinei atominei energetikos agentūrai paruošė „branduolinės energijos programos įsteigimo Venesueloje“ pristatymą. Šis pristatymas, gautas iš Venesuelos vyriausybės šaltinių, parodo, kad „atominės energetikos komitetas“ pradėjo valdyti branduolinę programą jau nuo 2007 metų.
Visos šalys turi teisę į taikią branduolinės energijos programą pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, kurią privalo pasirašyti. Tačiau H. Chavezo sprendimas remti vieną didžiausių pasaulio proliferatorių tam, kad jo šalis įsisavintų šias technologijas, nustato pasaulio pavojaus varpus skambėjimui. Po paskutinių Venesuelos lyderio pasisakymų apie branduolinę programą kyla vis daugiau klausimų iš jo atsakymų.
Ne tik Venesuelos bendradarbiavimas su Iranu dėl branduolinės programos kelia klausimų – kiti Venesuelos vyriausybės dokumentai atskleidžia įtartiną Irano atakos įrenginių tinklą šioje Pietų Amerikos šalyje, kuris gali prieštarauti Saugumo Tarybos sankcijoms.
Pavyzdžiui, 2008 metų lapkritį sutartis, pasirašyta tarp Venesuelos valstybinės firmos CVG Minerven ir Irano vyriausybės firmos Impasco suteikia iraniečiams naudotis „aukso kasyklomis“ Roraima baseine pietryčiausioje Bolivaro valstijoje. Nors aukso kasyba Venesueloje trunka jau dešimtmečius, tačiau šiame baseine yra viena didžiausių pasaulyje urano saugyklų.
Komercinėje urano gavyboje nėra nieko neteisėto tol, kol tai nėra susiję su Iranu. Saugumo Tarybos rezoliucija 1929, priimta 2010 metais po JAV agresyvių diplomatinių bandymų uždrausti bet kokį Irano dalyvavimą „urano kasyboje, gamyboje ar naudojime branduolinėms medžiagoms ir technologijoms pagaminti“. Jei Irano Impasco išgauna auksą Venesueloje, tai nieko tokio. Jei jie užsiima urano kasyba, tai jau visai kitas reikalas.
Ignoruoti, ką H. Chavezas ir jo partneriai daro prieš mūsų akis, netoleruotina. Jei Jungtinės Valstijos ir Jungtinės Tautos yra rimtai nusiteikusios dėl branduolinio ginklo neplatinimo, jie turėtų paraginti Venesuelą ir Iraną prisipažinti dėl rezgamų planų, ir jei kiltų būtinybė, imtis veiksmų, kad abu rėžimai atsiskaitinėtų dėl savo veiksmų. Deja, JAV politikai ir toliau vengia problemų, kurios gali sukelti prieštaravimų su H. Chavezu. O tuo metu Venesuelos noras pažeidinėti tarptautinę teisę ir Irano veiklos palaikymas prie pat JAV krantų tampa per daug pavojingi, kad juos galima būtų ignoruoti.
