Senovės civilizacijos turėjo skirtingus kalendorius, o metų pradžią siedavo su toje kultūroje reikšmingais gamtos reiškiniais.
Senovės Egipte, pavyzdžiui, naujieji metai prasidėdavo kartu su Nilo potvyniu, kuris sutapdavo su Sirijaus patekėjimu. Kinijoje pirmoji Naujųjų metų diena buvo laikoma antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos. Seniausią romiečių kalendorių sudarė 10 mėnesių ir 304 dienos, o naujieji metai prasidėdavo per pavasario lygiadienį. Pasak tradicijos, tokį kalendorių įvedė Romulas, Romos įkūrėjas aštuntame amžiuje prieš Kristų. Vėliau buvo įvestas dvylikos mėnesių metų ciklas. Bėgant amžiams šis kalendorius tapo labai netikslus, todėl Gajus Julijus Cezaris, pasikvietęs žymiausius to meto astronomus įvedė naują – Julijaus kalendorių, ir nustatė, kad Sausio pirmoji bus laikoma Naujųjų metų pradžia.
