Portalas išskyrė šalis Europoje, kurioms kyla didžiausia ekonominė grėsmė. Galime bent čia būti ramūs: Lietuva nebuvo įvardyta tarp šalių, kurioms galėtų grėsti didžiausias pavojus. Neseniai žurnalas „The Economist“ pateikė naują ataskaitą apie tai, kas gali išstumti Europos Sąjungos šalis iš komforto ribų. Ataskaita vadinasi „Europa pasiekė ribą“.
Remiantis „The Economist“ analize, didžiausias makroekonomikos krizės pavojus gresia Rytų ir Pietų Europos šalims: Graikijai, Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, Azeraidžanui, Baltarusijai, tuo metu Baltijos šalys, Bulgarija, Islandija, Čekija, Malta neturi tokios didelės grėsmės. Vertinant situaciją pagal politinį klimatą, situacija kiek keičiasi, mat politinis stabilumas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse gana vidutiniškas. O štai Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Islandijoje politinis stabilumas yra vertinamas gana gerai.
„Brexit“ scenarijus
Iš tiesų kone didžiausias pavojus, kurį įvardija žurnalas – „Brexit“ scenarijus. Laisvąją prekybą ES Didžioji Britanija vertina kaip vieną didžiausių bloko privalumų. Kampanijos už šalies pasitraukimą iš ES dalyviai teigia, jog nėra jokio pagrindo, kodėl tai turėtų pasikeisti, jeigu Didžioji Britanija išstotų iš Sąjungos, nes daugelis ES valstybių narių būtų suinteresuotos ir toliau palaikyti tuos atvirus prekybos santykius.
Tačiau tai gali būti ne taip paprasta, nes bet kokiam laisvosios prekybos susitarimui būtinas visų ES valstybių narių patvirtinimas, o dalis šių šalių gali pasistengti, kad ši užduotis Didžiajai Britanijai nebūtų lengva. „Yra rizika, kad valstybės narės, pasisakančios už didesnę integraciją, sieks Didžiąją Britaniją paversti pavyzdžiu, kuris atgrasytų kitas šalis nuo galimų bandymų išstoti iš Sąjungos“, – teigia „Bloomberg Intelligence“ pasaulinės prekybos politikos analitikė Caitlin Webber.
Narystės ES sąlygos, dėl kurių iš naujo susiderėjo Davidas Cameronas, neprilygo plačioms reformoms, apie kurias jis kalbėjo 2013 metais Vasarį Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Davidas Cameronas pasiekė susitarimą, pagal kurį Didžioji Britanija, pavyzdžiui, gali riboti tam tikras išmokas migrantams. 2013 metais Didžiosios Britanijos premjeras yra teigęs, kad ES reikia „esminių, plataus užmojo pokyčių“. Tačiau, kaip teigia Charles‘as Grantas, Europos reformų centro Londone vadovas, užsitikrino jis tik „kuklių reformų rinkinį“.
Migrantų krizė didesnė nei finansų
Kaip rašoma „The Economist“ analizėje, migrantų krizė kelia didesnę riziką nei tikėtina finansų krizė.
Europos zonoje gali bręsti net didesnė krizė, turint omenyje tai, kad į kai kurias Europos šalis migrantai atvyksta kiekvieną dieną. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra paskelbė, kad praėjusiais metais daugiau nei milijonas pabėgėlių atvyko į įvairias Europos šalis. Tuo metu 2014 metais skaičiai buvo ženkliai mažesni. Remiantis JT pabėgėlių agentūros duomenimis, skaičiai siekė 219 tūkstančių atvykėlių.
Tuo metu, kai daugelis Europos šalių svarsto, kaip tinkamai apgyvendinti atvykstančius pabėgėlius, kai kurios šalys susiduria su daug sunkesnėmis problemomis. Greičiausiai Graikija yra ta šalis, kuriai dorotis su migrantų krizės problemomis sekasi sunkiausiai dėl itin paaštrėjusios jau daugiau nei gerus metus besitęsiančios ekonominės krizės.
Graikija pradėjo migrantų grąžinimo į Turkiją procesą pagal su Europos Sąjunga sutartą planą mažinti nelegalių migrantų srautą. Migrantai laipinami į keltus ir iš Graikijos Lesbo salos yra išsiunčiami į Dikili kurortą Vakarų Turkijoje, rašo BBC.
Turkijos žiniasklaidos pranešimuose buvo sakoma, kad pirmieji Graikijos atgal išsiunčiami migrantai turi atvykti į Turkijos kurortą Dikilį, esantį priešais Graikijai priklausančią Lesbo salą, per kurią vyksta didelė migracija į ES.
Vien nuo 2016 metų pradžios Turkija dėl nelegalios žmonių migracijos sulaikė maždaug 1 715 kontrabandininkų, kurių 351 įkalino. Tuo tarpu 65-iems tūkst. nelegalių migrantų nuo sausio 1-osios buvo sutrukdyta išvykti iš Turkijos. Šis skaičius yra puspenkto karto didesnis nei per tą patį periodą praėjusiais metais.
