Pokalbio metu buvo užduotas klausimas apie tai, ar Lietuva pasimokė iš tragedijos Zoltitudėje, tačiau mūsų prezidentės atvirą nepasitenkinimą sukėlė klausimas apie homofobiją, ir D. Grybauskaitė kategoriškai atsisakė į jį atsakyti, taip pat, kaip ir į klausimą apie Lietuvos krepšinį, kurio nebuvo iš anksto suderintame sąraše.
„Kreipkitės į mano atstovus, tuomet galėsime apie tai kalbėti“, - laidos metu pareiškė D. Grybauskaitė, vėliau pridūrusi, kad tai buvo „trečias nesuderintas klausimas sąraše“.
Šis interviu Latvijos socialiniuose tinkluose sukėlė daug kalbų apie tai, kas šioje situacijoje yra teisus.
„Twitter“ vartotojai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni palaikė Lietuvos prezidentę, o kiti palaikė „sąžiningą žurnalistiką“.
Kai kurie komentatoriai taip pat pažymėjo, kad žurnalistų užduotis – parodyti tikrąjį pašnekovo veidą. Vienas iš jų pažymėjo, kad yra pagrindas nepasitikėti politiku, kuris nesugeba atsakyti į „neparuoštą iš anksto klausimą“, rašoma „tvnet.lv“.
Latvijos „TV3“ kanalo žurnalistas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad latvių politikai neturi tokių išskirtinių bendravimo su žiniasklaida teisių, todėl interviu su Lietuvos politike gali tapti geru pavyzdžiu. Kai kurie „Twitter“ vartotojai pažymėjo, kad aukštas pareigas užimantys pareigūnai turi turėti savo nuomonę svarbiais klausimais.
Patį vaizdo įrašą galite pasižiūrėti čia. „Nepatogūs klausimai“ prasideda 25:56.
