Interviu laikraščiui „Berlingske“, pernai paviešinusiam šį skandalą, H. Wilkinsonas pažymėjo: „Leiskite tiesiog pasakyti, kad, vertindamas savo veiksmus teisės, sutarčių ir etikos atžvilgiu, naktį miegu visiškai ramiai.“
Per „Danske Bank“ Estijos filialą 2007–2015 metais buvo pervesta daugiau kaip 1,5 trilijonų Danijos kronų (201 mlrd. eurų), nustatė viena juridinių paslaugų firma, atlikusi tyrimą dėl Danijos didžiausio kreditoriaus veiklos.
„Danske Bank“ tikina, kad šiuo metu neįmanoma pasakyti, kokia didžiulės sumos dalis buvo nešvarūs pinigai, bet pareiškė negalinti paneigti, kad nemažai „įtartinų transakcijų yra nusikalstamos“.
Įtartinais laikomos 6 200 iš 15 tūkst. sąskaitų, kurias 2015-aisiais uždarė „Danske Bank“ ir kurias šiuo metu tiria teisėsauga.
Bankas negali paaiškinti tikslios pinigų kilmės, bet pažymi, kad 23 proc. lėšų buvo pervestos iš Rusijos.
Anot „Berlingske“, H. Wilkinsonas, vadovavęs „Danske Bank Markets“ veiklai Baltijos šalyse nuo 2007–2014 metais, savo demaskuojančioje ataskaitoje apibūdino, kaip Estijos filialas teikė paslaugas su įtakingais Rusijos politikais siejamiems klientams ir kompanijoms, įsikūrusioms Danijoje.
Pirmą kartą bankas buvo įspėtas 2007-aisiais, bet ėmėsi spręsti problemas tik po šešerių metų, kai H. Wilkinsonas savo ataskaitą pateikė vadovybei, nurodė laikraštis.
Įtarimai dėl pinigų plovimo siejami su vienu sukčiavimo atveju, kurį atskleidė Rusijos kalėjime miręs teisininkas Sergejus Magnitskis, atskleidęs kelių aukšto rango rusų pareigūnų vaidmenį pasisavinus didžiules mokesčių mokėjimui skirtas sumas iš kelių kompanijų, įskaitant investicijų bendrovę „Hermitage Capital“.
S. Magnitskis, būdamas 37-erių, mirė kalėjime 2009 metais, vienerius metus išbuvęs laisvės atėmimo įstaigoje, kur nebuvo užtikrinta jam reikalinga medicinos priežiūra.
