Sala yra puikiai izoliuota, todėl ten ir buvo vykdomi biologinio ginklo bandymai. Prasidėjo viskas projektu „Aralsk-7“. Praėjus laikui sala pavirto į niūrią vietą, kurioje siautė raupų ir maro debesys. Ten pat buvo išbandomos ir egzotiškesnės ligos: tuliaremija, bruceliozė ir vidurių šiltinė.
„Aralsk-7“ buvo pradėtas JAV ir Didžiosios Britanijos biologinio ginklo kūrimo karštinės metu. Salą padalino į dvi dalis: miestą mokslininkams ir jų šeimoms Kantubeką bei laboratorijų kompleksą. Dabar ten nėra absoliučiai nieko – tik griuvėsiai, galintys priminti postapokaliptinio pasaulio žaidimus.
Daug metų saloje pramoniniu mastu buvo gaminamas juodligės užkratas. Ją gamino milžiniškuose katiluose, tarsi alų virtų. Tačiau 1988 metais buvo užfiksuotas viruso nuotėkis, kurio metu žuvo žmonės. Po to didžiules viruso užkrato talpas sumaišė su balikliu ir išvežė į Vozroždenije salą. Ten visą tai paprasčiausiai suvertė į duobes. Jos tokios didžiulės, kad yra matomos palydovo nuotraukose.
Iš juodligės mokslininkai sukūrė idealų žudymo įrankį. Jie papildė bakteriją toksinais, kurie sudrasko eritrocitus ir priverčia žmogaus odą pūti. Sporos buvo pagamintos mikroskopiškomis – 30 kartų plonesnes už žmogaus plauką – ir atsparias beveik visiems antibiotikams.
Juodligė iki šiol ir tūno šios salos žemėje. Ji gali atlaikyti praktiškai bet kokį poveikį: ir itin didelę temperatūrą, ir stingdantį šaltį. Žemėje sporos gali „gyventi“ šimtus metų.
JAV siūlė Rusijai 6 mlrd. dolerių remiantis salos išvalymo projektu. Galų gale, rusai valė salą 4 mėnesius. Ir jiems šis tas pavyko: po šešias dienas vykusio kaitinimo naudojant specialius chemikalus sporos buvo „numarintos“. Tačiau oras saloje yra laikomas toksišku.
Nuo Sovietų Sąjungos griūties sala yra apleistoje būklėje, ir, kalbama, jau nebeužteršta. Tačiau kas žino, ar taip yra iš tiesų. Ten važinėja tik tokios pavienės ekspedicijos, kaip Nicko Middletono – ir tai ne visai legaliai. Salą tyrinėja tik vilkėdami apsauginius kostiumus, o po „pasivaikščiojimo“ kruopščiai dezinfekuoja.
Yra ir kelios šiurpą keliančios istorijos, susijusios su šia sala:
1971 metais jauni mokslininkai apsikrėtė po to, kai tyrimų laivas „Levas Bergas“ praplaukė pro rudą dūmų debesį netoli salos. Pasirodo, tai buvo „kovinių“ raupų debesis, kurie tuo metu buvo išbandomi saloje. Raupais užsikrėtė 9 žmonės, trys iš jų mirė.
1972 metais, netoli tos pačios vietovės buvo aptikti trijų žvejų kūnai, dreifuojantys valtyje. Manoma, kad juos užklupo maro užkratas. Netrukus vietiniai pradėjo traukti tinklais mirusias žuvis. O 1988 metais faktiškai per vieną valandą nugaišo 50 tūkst. antilopių saigų, kurios ganėsi kaimyninėje stepėje.
