Eglė Merkytė, LRT televizijos laida „Panorama“
Europos Komisija siūlo steigti visoms 28 valstybėms bendrą Europos Sąjungos prokuratūrą. Nauja institucija tirtų bylas dėl neteisėto lėšų pasisavinimo iš Bendrijos biudžeto. Europinė prokuratūra galėtų pradėti veikti nuo 2015-ųjų, tačiau jai dar turės pritarti valstybes narės. Jau dabar aišku, kad trys valstybės – Danija, Didžioji Britanija ir Airija – gali neprisidėti kuriant naują instituciją.
Jei valstybės narės apsispręs steigti bendrą prokuratūrą, nauja institucija, o ne Lietuvos prokurorai, galėtų tirti tokias kaip vadinamoji „Mailiaus“ byla, kurioje keli asmenys įtariami neteisėtai pasisavinę Europos Sąjungos lėšas. Komisija siūlo, kad prokuratūrą sudarytų vienas generalinis prokuroras, keturi jo padėjėjai ir nacionaliniai, savo šalyse dirbantys prokurorai, kurie būtų deleguoti į europinę instituciją.
„Deleguotas prokuroras užsiims tyrimais, susijusiais su ES lėšų panaudojimu tuomet, kai iš tikrųjų atsiras tokia veika. Visą kitą laiką jis dirbs kaip nacionalinis prokuroras. Čia nesukuriamos naujos pareigybės, nauji etatai ir panašiai. Mes turime vieningą ES biudžetą, bet neturime vieningos to biudžeto apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis“, – aiškino Europos Komisijos narys, atsakingas už kovą su sukčiavimu Algirdas Šemeta.
Komisija taip nori stiprinti baudžiamąjį persekiojimą Bendrijoje, nes dabar dėl neteisėtų viešųjų pirkimų ir korupcijos, įsisavinant Europos Sąjungos paramą, bylų tokios šalys kaip Vokietija ar Švedija gerokai dažniau pradeda baudžiamąjį procesą nei Rumunija ar Bulgarija.
„Reikia kovoti su nusikalstamu elgesiu, o valstybės narės tai daro lėtai, nes jų taisyklės skirtingos, trūksta išteklių ir jos nesugeba surinkti įkalčių, kai bylos peržengia valstybės sienas. To rezultatas – kaltinamųjų nuosprendžių skaičius dėl Europos Sąjungos pinigų pasisavinimo valstybėse stipriai skiriasi, ES vidurkis yra tik apie 42 procentus, o tai reiškia, kad mažiau nei pusė visų bylų baigiasi nuteisimais“, – kalbėjo Europos Komisijos narė, atsakinga už teisingumą Viviane Reding.
Cigarečių kontrabanda taip pat būtų šios prokuratūros taikinys, jei bus nuspręsta, kad ji daro žalą europiniam biudžetui. Europos prokurorai vadovausis tos šalies teise, kurioje byla ir bus tiriama. Europos Sąjungos Kovos su sukčiavimu tarnybos duomenimis, pagal baudžiamojo persekiojimo inicijavimą Lietuva rikiuojasi prie pažangių valstybių, tokių kaip Suomija ir Švedija. Lietuvai 2006-aisiais buvo Išsiųstos 9 bylos dėl įtartino europinių lėšų panaudojimo ir visas jas prokurorai tyrė. O, pavyzdžiui, milijardinę paramą gaunanti Lenkija per penkerius metus ėmėsi tirti tik kas penktą bylą.
