Derybos turėjo prasidėti pirmadienį, bet procesą teko nukelti, tęsiantis „aklavietei“ dėl delegacijų sudėties, žurnalistams Ženevoje sakė JT pasiuntinys Staffanas de Mistura.
Jis išreiškė viltį, kad jau antradienį galės išsiųsti kvietimus delegatams, bet neatsakė į klausimą, kas bus kviečiami į derybas, tik nurodė, kad dalyvių sąrašas bus „kiek įmanoma didesnės aprėpties“.
Šis pranešimas buvo paskelbtas tuo metu, kai Sirijos mieste Alepe mirtininkui detonavus sprogmenų prikrautą automobilį žuvo mažiausiai 23 žmonės, kurių dauguma buvo sukilėlių grupuotės „Ahrar al Sham“ nariai.
Dar vienas sukilėlių vadas ir 11 jo šeimos narių žuvo per Rusijos aviacijos smūgį viename kaime tarp šiaurinių Idlibo ir Alepo provincijų, pranešė padėtį Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).
Naujos pastangos užbaigti karą Sirijoje, kuris nusinešė jau per 260 tūkst. žmonių gyvybių, o beveik pusę šalies gyventojų privertė palikti savo namus, dedamos artėjant šio konflikto pradžios penkerių metų sukakčiai.
Naujausios derybos vyks pagal JT palaikomą planą, dėl kurio buvo susitarta praeitais metais. Planuojama, kad šis procesas leis suformuoti pereinamojo laikotarpio vyriausybę, priimti naują konstituciją ir per 1,5 metų surengti rinkimus.
JAV ir Rusija didino spaudimą, kad šios derybos įvyktų, bet nesutarimai dėl to, kas turėtų atstovauti opozicijai, apsunkino jų pradžią, sakė S.de Mistura.
Pasak jo, vadinamosios suartėjimo derybos, kaip planuojama, turėtų trukti šešis mėnesius, o jų pirmasis etapas tikriausiai tęsis 2–3 savaites.
„Visi jaučiame ... kad atėjo laikas smarkiai pasistengti pasiekti rezultatą“, – sakė S.de Mistura.
Rusija ragina įtraukti kurdus į Sirijos taikos derybas
Rusija antradienį griežtai sukritikavo Ankaros reikalavimą atriboti nuo Sirijos taikos derybų vieną įtakingą kurdų politinę grupę ir išreiškė viltį, kad Jungtinių Tautų paskirtas specialusis įgaliotinis atsispirs Turkijos ir kitų šalių „šantažui“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat paneigė praėjusią savaitę pasirodžiusius pranešimus, esą Rusijos karinės žvalgybos vadovas buvo nuvykęs į Damaską mėginti įtikinti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą atsistatydinti, ir kad Maskva galėtų jam suteikti prieglobstį.
S.Lavrovas argumentavo, kad tokia kelionė nebuvo būtina, nes B.al Assadas rudenį lankėsi Maskvoje ir dalyvavo išsamiose derybose su prezidentu Vladimiru Putinu.
„Niekas neprašė ir niekas nesiūlė jokio politinio prieglobsčio“, – sakė S.Lavrovas.
Rusijos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad kurdų Demokratinės sąjungos partija (PYD) atlieka svarbų vaidmenį kovoje su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS) ir turi būti neatsiejama Sirijos konflikto politinio sprendinio dalyvė.
Turkija laiko PYD Kurdistano darbininkų partijos (PKK) padaliniu. Ankara jau seniai kovoja su PKK separatistais ir laiko tą organizaciją teroristine grupuote.
S.Lavrovas perspėjo, kad būtų „didžiausia klaida“ nepakviesti PYD į taikos derybas.
„Kaip galima kalbėti apie politines reformas Sirijoje, jeigu ignoruojate pagrindinę kurdų partiją“, – stebėjosi jis, pridūręs, kad kurdai sudaro 15 proc. tos šalies gyventojų.
Šiuos komentarus S.Lavrovas išsakė prieš penktadienį Ženevoje numatytą Sirijos taikos derybų pradžią.
JT specialusis įgaliotinis Staffanas de Mistura pranešė, kad tikisi antradienį išsiųsti pakvietimus delegacijų nariams, o įtakingos šalys, tarp jų Rusija ir Turkija, daro didelį spaudimą dėl šio proceso dalyvių sudėties.
Rusija, kuri yra svarbiausia B.al Assado sąjungininkė, ragina įtraukti kurdų atstovus. Jungtinės Valstijos ir kitos šalys taip pat palaiko kurdus, kovojančius su IS. Tačiau kurdų dalyvavimui griežtai nepritaria Turkija.
Maskvos santykiai su Ankara lapkritį smarkiai pašlijo, kai turkų naikintuvai prie sienos su Sirija numušė vieną Rusijos karo lėktuvą.
