Taikos derybose tarp kariaujančių Sirijos stovyklų "ledas lėtai aižėja", trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) tarpininkas Lakhdaras Brahimi (Lachdaras Brahimis), taip pat perspėjęs, kad šiame etape nesitikima jokių apčiuopiamų rezultatų.
„Ledas aižėja – lėtai, tačiau aižėja“, – sakė L.Brahimi žurnalistams po penktosios derybų dienos Ženevoje, kurią abi pusės įvardijo kaip „teigiamą“.
JT pasiuntinys pripažino nesitikintis „nieko apčiuopiama“ per pradinį derybų etapą, kuris turėtų baigtis penktadienį.
Tačiau jis pabrėžė, kad pats faktas, jog Sirijos konflikto šalys pradėjo kalbėtis viena su kita pirmąkart nuo konflikto pradžios 2011-ųjų kovą, yra labai svarbus žingsnis į priekį.
„Tie žmonės nebuvo susėdę prie bendro stalo trejus metus. Jie nesitiki, kad atsiras kokia nors stebuklinga lazdelė“, – aiškino L.Brahimi, teigdamas, kad jis „nėra nusivylęs“.
Prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimo ir opozicinės Nacionalinės koalicijos delegacijos penktadienį turėtų nuspręsti, kada jos vėl grįš į Ženevą – tikriausiai tai įvyks po savaitės, sakė L.Brahimi.
„Tikiuosi, kad antroji sesija bus labiau struktūrizuota ir, tikėkimės, labiau vaisinga negu pirmoji“, – pridūrė jis.
Opozicijos delegacijos atstovas Louay Safi (Lvajis Safis) sakė žurnalistams, kad tolesnėse derybose reikės pasiekti „apčiuopiamą pažangą“.
„Neketiname čia būti mėnuo po mėnesio vien kalbėdamiesi be pažangos“, – sakė jis.
Tačiau po kelias dienas trukusio visiško paralyžiaus šiame dialoge abi stovyklos trečiadienį išsakė šiokį tokį optimizmą, tvirtindamos, kad derybos buvo „teigiamos“.
Pagaliau dėmesys nukrypo į Ženevos 1-osios konferencijos komunikatą – likusį neįgyvendintą taikos planą, kurį pasaulio galybės parengė per 2012 metais vykusias derybas, tačiau abi stovyklos smarkiai nesutaria, į kurią to dokumento dalį susitelkti.
„Šiandien žengėme pozityvų žingsnį, nes dabar pirmąkart kalbamės apie pereinamojo laikotarpio valdžios organą“, – nurodė L.Safi.
Opozicija sako, kad pereinamosios valdžios institucijos sukūrimas, apie kurį kalbama „Ženeva 1“ komunikate, turi būti pirmasis žingsnis į politinį sprendimą. Ji taip pat tvirtina, jog pagal tokį scenarijų B.al Assadas turėtų pasitraukti iš valdžios.
Tačiau režimas neigia, jog komunikate reikalaujama B.al Assado atsistatydinimo, ir sako, kad jo vaidmuo neturi būti aptariamas per šią konferenciją.
Režimo delegacijos narė Buthaina Shaaban (Busaina Šaaban) taip pat sakė, kad trečiadienį vykusios diskusijos buvo „pozityvios“, bet įvardijo kitokią priežastį – „dėl to, kad jie (opozicija) kalbėjosi apie (kovą su) terorizmu“.
Delegatė pabrėžė, jog pagrindinė Ženevos komunikato mintis – jog būtina nutraukti smurtą Sirijoje, o režimas tai daugiausiai sieja su pastangomis likviduoti „terorizmą“, kurį esą palaiko opozicija ir jos sąjungininkai užsienyje.
„Norime svarstyti „Žaneva 1“ (komunikatą) punktas po punkto, pradedant nuo pirmojo punkto“, – pažymėjo B.Shaaban, kaltindama opoziciją, kad ji yra sutelkusi dėmesį tik į pereinamojo laikotarpio vyriausybės suformavimą ir siekia užgrobti valdžią.
Abiejų delegacijų susodinimas prie bendro stalo Ženevoje yra iki šiol didžiausios diplomatinės pastangos užbaigti pilietinį karą, per kurį žuvo jau per 130 tūkst. žmonių, o dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
L.Brahimi pažymėjo, jog „atotrūkis tarp jų gana didelis“, kviesdamas šias derybas inicijavusį Vašingtoną ir Maskvą „panaudoti savo įtaką šalims“.
„Jie naudoja savo gebėjimus įtikinti, kurie yra didesni negu mano gebėjimai įtikinti“, – pripažino tarptautinis pasiuntinys.
Opozicija taip pat planuoja artimiausiu metu susitikti su Rusijos pareigūnais Maskvoje, naujienų agentūrai AFP sakė delegacijos atstovė Rafif Jouejati (Rafif Džuedžati). Pasak jos, pastaruoju metu įvyko „Rusijos pozicijos sušvelnėjimas Sirijos atžvilgiu“.
Tačiau kol kas nebuvo ženklų, jog mėginama įgyvendinti iki šiol vienintelį apčiuopiamą Ženevos derybų pažadą, kai L.Brahimi sekmadienį paskelbė, jog režimas sutiko leisti moterims ir vaikams saugiai pasitraukti iš vyriausybės pajėgų apsiaustų rajonų Homso mieste, kuriuose yra įsitvirtinę sukilėliai.
Homso senamiestis yra apsiaustas nuo 2012 metų birželio. Manoma, kad apie 3 000 žmonių ten gyvena beveik kasdien bombarduojami ir turėdami itin mažai atsargų.
JT institucijos ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) sakė esantys pasiruošę suteikti pagalbą, tačiau laukia leidimo ten patekti.
Tuo tarpu Sirijos vyriausybės pajėgos mėtė sprogmenų prikrautas statines ant sukilėlių užimtų rajonų Alepo mieste, o per tas atakas žuvo 13 žmonių, nurodė padėtį šalyje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).
Turkijos armija taip pat nurodė šiaurės Sirijoje atakavusi ir sunaikinusi automobilių koloną, priklausančią džihadistų grupuotei „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL), kai turkų kariai buvo apšaudyti viename pasienio poste.
Sirijos opoziciją palaikančiam Vašingtonui ir Maskvai, kuri yra pagrindinė B.al Assado tarptautinė sąjungininkė bei ginklų tiekėja, prireikė kelių mėnesių, kol įtikino abi konflikto puses susitikti prie derybų stalo.
Rusija ir JAV taip pat padėjo pasiekti praeitais metais sudarytą istorinį susitarimą, pagal kurį Sirija sutiko perduoti savo cheminį arsenalą, kad jis būtų sunaikintas.
Tačiau šaltiniai, artimi Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW), trečiadienį sakė, kad iki gruodžio 31-osios iš Sirijos buvo išgabenta tik mažiau nei 5 proc. iš maždaug 700 tonų pavojingų cheminių medžiagų, kurias buvo planuota evakuoti iki to laiko.
Dar vienu priminimu apie būtinybę užbaigti kruviną pilietinį karą Sirijoje tapo trečiadienį paskelbtas JAV žvalgybos pareiškimas, jog Damaskas dabar tikriausiai jau yra pajėgus pasigaminti biologinių ginklų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
