Katalonijos, Ispanijos ir Europos Sąjungos vėliavomis nešina minia giedrą sekmadienį dalyvavo eitynėse viename didžiausių Barselonos prospektų, virš jų galvų skrendant nacionalinės policijos sraigtasparniui.
60-ių draudimo darbuotoja Carmen Gutierrez (Karmen Gutieres) mojavo Ispanijos vėliava ir šoko pagal Ispanijos dainininko Manolo Escobaro (Manolo Eskobaro) dainos "Y viva Espana" („Tegyvuoja Ispanija“) ritmą, jai skambant iš kolonėlių.
Moteris teigė penktadienį buvusi darbe, kai Katalonijos regioninis parlamentas nusprendė paskelbti nepriklausomybę. Tada ji sau tarė: „Tai toli nenueis“.
„Apgailestauju dėl žmonių, kurie tuo tiki“, – kalbėjo C. Gutierrez.
Andalūzijoje gimusi eitynių dalyvė teigė, kad Katalonijos separatistų lyderiai yra „kalti dėl mūsų suskaldymo, kalti dėl to, jog sukėlė pavojų mūsų pensijoms, kalti, nes privertė mūsų bankus išvykti“.
Ji turėjo omenyje pastarosiomis savaitėmis dviejų didžiausių Katalonijos bankų priimtą sprendimą perkelti savo būstines į kitas Ispanijos vietas.
Mes esame dauguma
Vietos policija nurodė, kad eisenoje dalyvavo maždaug 300 tūkst. žmonių. Organizatoriai teigia, kad jų buvo kur kas daugiau – 1,3 milijono, o centrinės Vyriausybės atstovas Katalonijoje nurodė milijoną dalyvavusiųjų.
„Gatvės nepriklauso tik separatistams“, – sakė gydytojas ir eiseną organizavusios draugijos „Katalonų pilietinė visuomenė“ viceprezidentas Alexas Ramosas (Aleksas Ramosas).
Eisenoje buvo matyti plakatai, ant kurių buvo tokie užrašai, kaip „Kartu“ ar „Katalonija yra mano žemė, Ispanija yra mano šalis“.
„Katalonijos Respublikos negali būti“, – sakė 83-ių pensininkas Oscaras Torresas (Oskaras Toresas).
Kilęs ginčas dėl Katalonijos nepriklausomybės sukėlė didžiausią politinę krizę Ispanijoje per pastaruosius dešimtmečius. Nepriklausomybės klausimu susiskaldę ir patys katalonai.
Nors spalį vykusiame nepriklausomybės referendume balsavo 2 mln. žmonių, „Katalonijoje yra 7,5 mln. katalonų“, kalbėjo O. Torresas.
„Turime rasti išeitį, kuri patenkintų ir atsiskyrėlių, ir Ispanijos valdžios ego“, – pridūrė jis.
Vyras teigė, jog separatistai „yra labai gerai organizuoti, matomi“. Tačiau jis pabrėžė, kad vieningos Ispanijos šalininkų Katalonijoje yra „daug daugiau“.
Prarasti draugai
Eitynėse dalyvavusi minia kiekvieną kartą džiaugsmingai sutikdavo nacionalinės policijos sraigtasparnį, vos jis praskrisdavo virš žmonių galvų. Separatistų mitinguose jis būdavo nušvilpiamas.
Separatistai „negali būtent taip, nelegaliai keisti istorijos tėkmės. Neleisime, kad prieš mus dominuotų“, – sakė 34-ių slaugytojas Jose Cosano (Chosė Kosano).
„Jie vadina mus fašistais, nes mes nešamės Ispanijos vėliavą. Mes praradome draugus, nes negalėjome palaikyti normalaus pokalbio, jie vedė į ginčus“, – pasakojo jis.
Daugelis minioje ragino įkalinti dabartinį Katalonijos lyderį Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudžemoną).
„Separatistai pasinaudojo demokratija kaip tuščiu lapu, kad galėtų įrašyti į jį, ką nori“, – sakė anksčiau tinkuotojų įmonei vadovavęs 72-ių Cortesas Perezas (Kortesas Peresas).
Jis gimė Andalūzijoje, bet būdamas pusės metų amžiaus su tėvais persikraustė į Kataloniją.
Vyras tvirtino paskutiniuose 2016 metų nacionaliniuose rinkimuose balsavęs už premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) konservatyviąją Liaudies partiją (PP). Jis teigė suprantantis, kad ši partija nėra labai populiari Katalonijoje, nes čia ji kiek tapatinama su palaikymu buvusiam šalies diktatoriui Fracisco Franco (Francisko Frankui). Jo režimas dvidešimtajame amžiuje ribojo katalonų kalbą ir kultūrą.
„Reikia pripažinti, kad PP neskyrė pakankamo dėmesio Katalonijai, – sakė C. Perezas. – „Reikalinga ne tik tvarka, bet ir švelnumas“.
