„Mums buvo duotas įsakymas pasiduoti, - sakė Pavelas, kurio balse girdėjosi nuovargis. - Įsakymas yra įsakymas, tačiau šįkart aš nenorėjau paklusti“.
Pavelas priklauso grupei karių, kurie pirmadienį kirto sieną, ieškodami apsaugos po to, kai susirėmė su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose. Pasak Rusijos, tą karių grupę sudaro daugiau nei 400 žmonių.
Visgi, pasak kai kurių karių, tai nebuvo dezertyravimas, kaip tai pateikia Maskva.
„Mums baigėsi amunicija, negalėjome kautis 24 valandas. Gavome įsakymą pereiti sieną. Nenorėjome pasiduoti, tačiau tai buvo vienintelė išeitis“, - naujienų agentūrai AFP sakė kitas kariškis.
Dauguma karių nepanoro susitikti su nedideliu būriu žurnalistų, kuriuos Rusijos gynybos ministerija atskraidino į pasienyje esantį Gukovo kaimą su jais pasimatyti, ir rado prieglobstį netoliese esančioje miškingoje vietovėje.
Piktai modamas į kamerų pusę, karys sakė, jog nenori dalyvauti šioje Rusijos armijos reklaminėje akcijoje. Jis atsisakė nurodyti savo pavardę ir paneigė, jog pabėgo iš mūšio, kad pereitų į priešo pusę.
„Nenoriu, kad mano šeima laikytų mane išdaviku, - sakė Pavelas. - Nežinau, ką rusai jums pasakoja, tačiau tarp mūsų nėra nė vieno žmogaus, kuris ketintų čia pasilikti“.
„Ukraina yra mūsų šalis, ir neabejoju, kad mūsų kova su sukilėliais, yra teisinga“, - pridūrė Pavelo bendražygis.
Po virtinės nesėkmių šį pavasarį Ukrainos pajėgos pastarosiomis savaitėmis priartėjo prie sukilėlių kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų, mėgindamos atkirsti juos nuo sienos ir sustabdyti ginklų srautą iš Rusijos.
Rusijos valdžia pranešė, kad sieną kirto 438 ukrainiečių kariai. Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės tai nušvietė kaip masinį demoralizuotų ukrainiečių dezertyravimą bėgant nuo konflikto, kurio jie neremia.
Apie 180 karių kiek vėliau grįžo į Ukrainą, nurodė Rusijos federalinė saugumo tarnyba, kontroliuojanti pasieniečius.