Kaliningrado srityje trūksta lietuvių kalbos mokytojų ir mokymosi priemonių, nors lietuviškai mokytis pageidauja vis daugiau moksleivių ir netgi suaugusiųjų. Iš viso srityje dirba apie trisdešimt lietuvių kalbos pedagogų, tačiau penkiose mokyklose lituanistų vis dar trūksta. Be to, mokytojai iš Lietuvos „Panoramos“ žurnalistams skundėsi, kad jiems vis sunkiau kirsti Lietuvos-Rusijos sieną.
Kaliningrado Jurijaus Gagarino gimnazijoje lietuvių kalbos mokoma ketvirtus metus, įrengtas lietuvių kalbos kabinetas. Anot gimnazijos vadovų, šiemet moksleiviai, beveik visi iš mišrių šeimų, lietuvių kalbą pasirinko kaip antrą užsienio kalbą.
„Esame parengę lietuvių kalbos programą penktoms-septintoms klasėms. Mokiniams – tai antroji užsienio kalba. Per du metus moksleiviai pramoks lietuvių gramatikos ir kalbos, ir kurie nuspręs kad jiems ši kalba reikalinga, mokysis ją šalia anglų ar prancūzų, kol baigs gimnaziją“, – LTV „Panoramai“ sakė Kaliningrado J. Gagarino gimnazijos direktorė Tatjana Mišurovskaja.
„Mano tėvelis lietuvis. Aš noriu išmokti lietuviškai, noriu pažinti tėvelio tėvynę, kultūrą, papročius.Buvau ne kartą Lietuvoje ir norėčiau ten tęsti studijas“, – pasakojo Kaliningrado J. Gagarino gimnazijos moksleivė Kristina Petkevičiūtė.
Anot pedagogų, kasmet daugėja norinčiųjų išmokti lietuvių kalbą,tačiau srityje trūksta lietuvių kalbos mokytojų.
Iš viso jų srityje dirba apie trisdešimt, tačiau penkiose mokyklose lituanistų vis dar trūksta. Iš Lietuvos kasdien į darbą vyksta šešiolika pedagogų, kuriems Rusija sunkiai išduoda vizas ir prie sienos tenka laukti ilgose eilėse.
Visas šias lietuviško švietimo problemas aptarė srities lietuvių draugijų vadovai, mokytojai ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai.
„Jie nekalba lietuviškai, nors dauguma iš jų yra lietuviai. Jie yra iš Mišrių šeimų, ir tėvai nekalba lietuviškai, todėl mūsų tikslas išmokyti juos lietuviškai, per muziką, per tradicijas, nebūtinai, kad jie išmoktų gerai lietuvių kalbą. Turim mokytojus, kurie baigę rusiškas mokyklas, o vietinių lietuvių neturime“, – sako Kaliningrado 35-ojo licėjaus mokytojas Algirdas Karnilavičius.
„Paprastai būna konkursas po keletą mokytojų į vietą, deja dar turime dar keletą vietų, kur žmonės nepasirinko. Bet planuojame skelbti naują konkursą, taigi jeigu nepavyko nuo rugsėjo pirmosios, tai nors po kelių mėnesių“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunaravičius.
„Antras žingsnis – čia, Baltijos Imanuelio Kanto universitete įsteigti lituanistikos katedrą ir pradėti ruošti lietuvių kalbos mokytojus. Tačiau dar trūksta mokymosi priemonių, pratybos sąsiuvinių“, – sakė Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartninkas.
Trečius metus miesto bibliotekoje veikia lietuvių kalbos kursai suaugusiesiems-šiemet juos lanko apie dvidešimt kaliningradiečių. Veikia sekmadieninė mokyklėlė vaikams.
Savo siūlymus kaip spręsti lietuvių kalbos mokymo problemas Užsienio reikalų ministerijos atstovai išsakė srities švietimo ministrei.
„Lietuvos pasiūlymas, kad Kaliningrado švietimo įstaigose, kad kaimyninėje srityje galbūt jau atėjo laikas pradėti galvoti apie lietuvių kalbai suteikimą kaip antros pasirenkamos užsienio kalbos. Žinant kiek yra skiriama Lietuvoje dėmesio rusų kalbai, tai, manau, yra labai racionalus pasiūlymas“, – svarstė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius A. Daunaravičius.
Apie lietuviško švietimo padėtį Kaliningrado srityje bus kalbama kitą savaitę Klaipėdoje vyksiančiame Lietuvos-Rusijos tarvyriausybinės komisijos susitikime.
Rūta Lankininkaitė
