Narkotikų prekybos, kurią kontroliavo Sicilijos mafija, apyvarta 7 dešimtmečio pradžioje išaugo iki 2,5 mlrd. dolerių. Šį milžinišką nusikalstamą verslą sukūrė žmogus, pavarde Angelo La Barbera.
Kriminalinis Palermo šeimininkas mėgo buvoti mados centre – Milane, o taip pat Romoje, kur turėjo nupirkęs butą savo meilužei. Vėliau pokalbiuose su žurnaliste Gaia Servadio jis daug postringavo apie Italijos sostinės rajonų, pastatytų rinktinei publikai grožį, tačiau su panieka atsiliepė apie Romos architektūros šedevrus – apie Navono aikštę ar Koliziejų. Jam visa tai buvo tik sutrūnijusios senienos, kurias reikia nugriauti. A. La Barbera su užsidegimu prisiminė savo ryšius su Romos bohemos atstovais: „Aš pažinojau Giną Lollobrigidą. Aš visus juos pažinojau!“
A. La Barberos metodai taip pat priminė greičiau Al Caponės žygdarbius, nei „garbingų žmonių“ tradicijas. Jei kas nors mėgino pereiti jam kelią, tiesiog nužudydavo ir tą darė garsiai ir demonstratyviai. Kartą mesti jam iššūkį išdrįso mafijozai iš dviejų nedidelių, tačiau gerbiamų šeimų – Vincenzo Maniscalco ir Julio Piscotti. Jie susisiekė su statytoju pavarde Moncada, kuris vykdė darbus A. La Barbera teritorijoje. Jie pareikalavo, kad Moncada atiduotų žemės sklypą, kuriame jie buvo nusprendę pastatyti parduotuvę. Verslininkas iš karto susisiekė su savo „stogu“, ir broliai La Barbera pasiūlė V. Maniscalco ir J.Pisciotti atsisakyti savo reikalavimų. Tačiau šie, būdami tikri, kad juos palaikys senieji mafijozai, nesutiko. V. Maniscalco pasiūlė aptarti ginčą mafijos šeimų vadų pasitarime, bet A. La Barbera ir girdėti nenorėjo apie derybas. Jo žmonės užpuolė V. Maniscalco pačiame Palermo centre ir įvarė į jį keletą kulkų. Mafijozas išgyveno, bet tai buvo tik pradžia.
Netrukus buvo nušautas V. Maniscalco draugas, o atsitiktinė kulka kliudė mažą mergaitę, kuri žuvo. Po to be pėdsakų dingo V. Maniscalco, o po jo ir J. Pisciotti su savo asmens sargybiniu. Policijos duomenimis, pastaruosius du gyvus sukišo į kalkių degimo krosnį. Iš viso A. La Barbera žmonės nužudė aštuonis žmones iš J. Pisciotti ir V. Maniscalco klanų ir lavonus įminkė į statomų pastatų betoną.
Į Siciliją atvyksta mafijos karalius Joe Bananas
Tuo tarpu Sicilijos mafijai darėsi ankšta Sicilijoje, o kapitalas, uždirbtas iš statybų bumo, laukė naujų panaudojimo sričių. 1958 metais į Italiją atskrido Giuseppe Bonnano pravarde Joe Bananas. Šis žmogus vadovavo vienai iš pačių įtakingiausių Niujorko mafijos šeimų, ir jis atvažiavo su pasiūlymu, kurio siciliečiai negalėjo atsisakyti.
G. Bonnano buvo sutiktas labai prašmatniai. Romos oro uoste Italijos valdžia paklojo jam raudoną kilimą, o Palerme vietiniai donai su juo elgėsi kaip su karaliumi. Joe Bananas pasiūlė siciliečiams pradėti tiekti narkotikus į JAV. Anksčiau Amerikos narkotikų prekeivių pagrindiniu perkrovimo punktu buvo Kuba, tačiau 1958 metais Batistos režimas jau vos vos laikėsi, ir Fidelio Castro revoliucionieriams drebinant jį iš pamatų, Amerikos mafijai reikėjo ieškoti naujų partnerių.
Siciliečiai sutiko bendradarbiauti ir tuo pačiu nusprendė įkurti mafijos komisiją, kuri spręstų visus mafijozams iškylančius ginčytinus klausimus. Nuo dabar tik ši komisija turėjo teisę priiminėti sprendimus, kam iš mafijozų reikia mirti. Broliai La Barbera, suprantama, įėjo į jos sudėtį.
Likimą lėmė narkotikų verslas
A. La Barbera aktyviai įsijungė į prekybą narkotikais. Jis daug važinėjo po visą pasaulį, užmegzdamas ryšius su vietiniais banditais ir mėgaudamasis gyvenimu geriausiuose planetos viešbučiuose.
Vėliau jis su entuziazmu prisiminė savo „narkotines“ keliones: „Meksika nuostabi. Tai tiesiog fantastika! Akapulkas – tai svajonė... Ak, koks gyvenimas buvo tais laikais!"
Jo pastangomis Sicilija sparčiai virto, anot FTB, „narkotinų prekeivių lėktuvnešiu“. Greitai „cosa nostra“ narkotikų prekybos apyvarta pasiekė 350 mln. dolerių per metus (2,5 mlrd. dolerių dabartinėmis kainomis).
Tuomet A. La Barbera dar ir pagalvoti negalėjo, kad narkotikai, tapę nauju jo neregėto praturtėjimo šaltiniu, ir komisija, davusi jam naujus valdžios svertus, greitai taps jo žlugimo priežastimi.
Angelo ir „Julietta“
1962 metais Sicilijoje prasidėjo mafijos karas.
Iš pradžių mafijozams viskas klostėsi kuo puikiausiai. Broliai La Barbera sudarė sąjungą su Greco klanu, donu Cesare Manzella, kuris buvo laikomas Palermo mafijos vadu, ir dar su keletu įtakingų šeimų, kad suderintų heroino tiekimą iš Egipto į JAV. Prekė sėkmingai buvo pristatyta į Siciliją ir išsiųsta į Ameriką laineriu „Saturnia“. Už krovinio pristatymą buvo atsakingas mafijozas Calcedonio Di Pizza, o kontrabandą gabeno paprastas stiuardas. Heroinas sėkmingai pasiekė Niujorką, bet, toli gražu, ne visas. Pasirodė, kad narkotikų yra mažiau, negu tikėjosi Amerikos banditai, ir į Siciliją sugrįžo mažiau pinigų, negu tikėjosi gauti Palermo donai.
Prasidėjo tyrimas. Mafijozai ėmė kvosti nelaimėlį stiuardą, bet tas nieko nežinojo. Tada įtarimai krito ant Di Pizza. Jį iškvietė į komisiją ir pareikalavo atsakyti. Broliai La Barbera buvo įsitikinę, kad jis nekaltas, antraip įtarimai galėjo kristi ant jų pačių. Di Pizza sugebėjo stebuklingai apsiginti, pademonstravęs neįtikėtinus advokato sugebėjimus. Dabar komisija laukė Angelo ir Salvatorės paaiškinimų, bet šie neturėjo ką pasakyti. Broliai La Barbera įtarė, kad prie heroino dingimo nagus galėjo būti prikišęs donas C. Manzella. Šis iš tiesų galėjo būti suinteresuotas pakišti brolius, kadangi, būdamas formaliu Palermo šeimų vadu, neturėjo tikros valdžios, kuri buvo sutelkta A. La Barbera rankose. Bet broliai prieš doną C. Manzella neturėjo nieko prieš, o mesti jam niekuo neparemtą kaltinimą būtų reiškę eiti prieš visą Sicilijos mafiją. Tad A. La Barbera neliko nieko kito, kaip ir toliau dėl to, kas atsitiko kaltinti Di Pizza.
Mafija nuteisė mirti
Nesutikęs su komisijos sprendimu, A. La Barbera faktiškai atsidūrė už mafijos įstatymo ribų, bet jam ir to buvo maža. Jis ėmėsi vykdyti teismą savo vardu. 1962 metų gruodžio 26 dieną pačiame Palermo centre prie Di Pizza priėjo trys nepažįstami žmonės ir sušaudė jį iš nupjautavamzdžių ir revolverių. Tai buvo karo paskelbimas komisijai ir visai Sicilijos mafijai. Komisija skubiai sušaukė nepaprastą posėdį, į kurį brolių La Barbera nepakvietė. Angelo ir Salvatore buvo pašalinti iš komisijos sudėties ir nuteisti mirti.
Prieš brolius nukreiptai koalicijai ėmė vadovauti senojo mafijinio Greco klano vadai – Salvatore Greco, pravarde „Paukštelis“, ir Salvatore Greco, pravarde „Inžinierius“. Tai sužinoję, broliai nutarė dingti iš Palermo, tačiau tik vienam iš jų pavyko išvengti persekiojimo. Salvatore La Barbera automobilis buvo rastas sudegintas, o jo pačio daugiau niekas niekada nematė.
A. La Barbera sugebėjo pasiekti Milaną, ir ten sušaukė spaudos konferenciją, kurioje pranešė, kad yra gyvas ir sveikas. Kaip ir dera siciliečiui jis buvo pasiryžęs keršyti už brolį, bet sėkmė nuo jo atrodo, nusigręžė galutinai.
1963 metų vasario 12 dieną „Alfa Romeo Julietta“, prifarširuota trotilo, išlėkė į orą šalia Greco (Inžinieriaus) namo. Nuostolių buvo daug, bet mafijozas nenukentėjo. Dabar Paukštelis su Inžinieriumi davė grąžos. Balandžio 19 dieną keletas galvažudžių „Fiat“ markės automobiliu su nuimamu stogu privažiavo prie žuvų parduotuvės „Imperio“. Banditai suvarpė parduotuvę kulkomis ir pasišalino. Du žmonės žuvo, tačiau La Barbera, kuris, jei tikėti gandais, slapstėsi toje parduotuvėje, liko gyvas. Po trijų dienų La Barbera žmonės nušovė senstelėjusį doną D'Accardi, kuris stengėsi sutaikyti kovojančias puses. Pats La Barbera manė, kad senukas D'Accardi užsiundė Greco žmones ant jo slėptuvės žuvų parduotuvėje ir todėl nusipelnė mirties.
Toliau – dar baisiau. Greco žmonės nušovė eilinį smogiką, kuris dalyvavo Di Pizza nužudyme. Po kelių dienų į orą išlėkė dar viena „Julieta“. Šį kartą žuvo donas C. Manzella, kuris, kaip manė La Barbera, pakišo jį istorijoje su heroinu. Kita „Julieta“ nusinešė boso Cinisi, kuris priklausė Greco klanui, gyvybę. Dabar žmogžydystę lydėjo kita žmogžudystė ir žmonės atsargumo dėlei vengė išeiti į gatves, jei ten stovėdavo „Alfa Romeo Julieta“ automobilis.
Gegužės 24 dieną Milano laikraštyje „Corriere Della Sera“ pasirodė straipsnis „Praėjusios nakties susišaudymas: žmogus, suvarpytas kulkų“. Straipsnyje buvo rašoma: „Du vyriškiai išlipo iš mėlynos mašinos ir kelis kartus šovė į žmogų, kuris buvo už kitos mašinos vairo. Sužeistasis kritinės būklės buvo pristatytas į ligoninę. Paaiškėjo, kad tai Angelo La Barbera, anksčiau sprukęs iš Palermo, kur jo vardas siejamas su mafija“. Likimo ironija, bet užpuolimas įvyko šalia gamyklos, kurioje buvo gaminami „Alfa Romeo“ automobiliai.
Chirurgai iš mafijozo kūno pašalino šešias kulkas ir dar vieną, kuri buvo įstrigusi jo galvoje po kažkokio seno susišaudymo.
Karas toliau tęsėsi. Tuo metu mafijos donai jau sunkiai suprato, kas ką išdavė ir kas ką susprogdino, todėl sunku pasakyti kas būtent suorganizavo siaubingą teroro aktą 1963 metų birželio 30 dieną. Nežinomas asmuo pranešė policijai apie įtartiną „Julietą“, pastatytą prie kelio. Atvykę išminuotojai neutralizavo dvi bombas, tačiau, kai tik jie atidarė bagažinę, nugriaudėjo stiprus sprogimas, kurio metu žuvo septyni policininkai ir kareivis. Po šio įvykio valdžia prarado kantrybę ir ėmėsi ryžtingų priemonių.
Spaudžiant teisėsaugos struktūroms mafijos kova išsikvėpė. Policija ir prokuratūra ėmėsi rimtų veiksmų prieš mafiją ir 1968 metais daugelis 1963-ųjų karo dalyvių stojo prieš teismą. Teisiamųjų suole susitiko vakarykščiai priešai — Angelo La Barbera ir Paukštelis Greco. Proceso metu kaltinimai buvo pareikšti 114 įtariamiesiems. Čia galutinai ir paaiškėjo, kas mafijos kare laimėjo, o kas prakišo. Greco buvo nuteistas keturiems metams kalėti, tačiau po apeliacijos buvo išteisintas, o štai La Barbera buvo nuteistas 22 metams. Vakarykštis Palermo karalius buvo apkaltintas J. Pisciotti ir jo asmens sargybinio, kurie buvo gyvi sudeginti krosnyje, žmogžudyste.
Tačiau La Barbera ne iš karto pakliuvo į kalėjimą. Jis padavė apeliaciją ir kol jo prašymas buvo svarstomas aukščiausiose teisėsaugos institucijose, laiką leido Sicilijos pietuose, nedidelėje Linozos salelėje. Čia atsargos mafijozas elgėsi kaip Napoleonas Šventosios Elenos saloje. Vieną kartą, pavyzdžiui, iš pareiškė norą pabendrauti su Kovos su mafija komisijos atstovais. Kaip pas jį malūnsparniu buvo atskraidinti du valdininkai, jis išdidžiai įsakė jiems apleisti salą. Banditą sunervino faktas, kad pas jį buvo atsiųsti kažkokie „menki šunyčiai“, kai jis tikėjosi išvysti senatorius arba bent jau parlamento deputatus. Čia, Linozoje La Barbera kalbėjosi su žurnaliste Gaia Servadio, neslėpdamas nostalgijos seniems laikams, nuostabioms sofoms, stovinčioms jo vasarnamyje, Akapulko grožybėms.
1975 metais paskutinioji La Barbera apeliacija buvo atmesta ir jam buvo lemta keliauti į Perudža miesto kalėjimą. Po kelių mėnesių kalėjimo kančioms atėjo pabaiga. Pirmiausia iš La Barbera aplinkos dingo visi jo mafijos šeimos nariai, o po to atėjo metas ir jam pačiam gražinti senas skolas. Trys kaliniai užpuolė jį ir užbadė peiliais. Taip iš gyvenimo pasitraukė Sicilijos mafijos ramybės drumstėjas, kuris išdrįso mesti iššūkį jos senosioms tradicijoms ir autoritetui. Sicilija vėl pavirto į miegančią karalystę, kuria išliko iki antrojo mafijos karo, kuris užvirė devintajame dešimtmetyje. Tačiau tai jau kita istorija.
Taip pat skaitykite:
