Šis planas sustiprino viltis, kad pagaliau bus žengti pirmieji konkretūs žingsniai šios izoliuotos komunistinės valstybės branduolinių ginklų programos nutraukimo link.
Tačiau Šiaurės Korėja įspėjo po pirmosios derybų dienos nesitikėti per daug ir "neskaičiuoti viščiukų, kol jie dar neišsirito".
Apie derybų eigą gerai informuotas diplomatinis šaltinis sakė, kad Kinijos parengtame projekte rašoma, kad Šiaurės Korėja mainais į energetinę ir ekonominę pagalbą per du mėnesius "sustabdys, uždarys ir užantspauduos" branduolinius įrenginius Jongbjono atominėje jėgainėje.
Naujas postūmis šešiašalėse derybose, kuriose dalyvauja abi Korėjos, Japonija, JAV, Rusija ir Kinija, įvyko po praėjusį mėnesį Berlyne surengto vieno iš retų Šiaurės Korėjos ir Amerikos derybininkų dvišalio susitikimo.
Derybos Berlyne padėjo kiek sumažinti įtampą, kuri pasiekė kritinę ribą, kai Pchenjanas spalį sėkmingai įvykdė savo pirmąjį atominės bombos bandymą, po kurio Jungtinės Tautos (JT) įvedė šaliai sankcijas.
Derybininkai išreiškė viltį, kad dabar, po daugiau nei trejus metus su pertraukomis vykstančių diskusijų, Šiaurės Korėja galbūt jau bus pasirengusi sumažinti savo branduolines ambicijas.
"Manoma, kad pirmasis žingsnis, kurio laukiame, turėtų būti platus, todėl jiems teks pridėti šiek tiek pastangų", - sakė JAV vyriausiasis derybininkas, valstybės sekretorės padėjėjas Christopheris Hillas (Kristoferis Hilas) po susitikimo su Šiaurės Korėjos delegacija.
Šiaurės Korėjos vyriausiasis derybininkas Kim Kye-gwanas (Kim Kjegvanas) sakė, kad jo komandai "pavyko tam tikrais klausimais sutarti" su Vašingtonu.
Vis dar esama tam tikrų nesutarimų kai kuriais derybiniais klausimais, todėl mėginsime juos išspręsti, - sakė derybininkas. - Sakoma, nereikia skaičiuoti viščiukų, kol jie dar neišsirito".
Šiaurės Korėja jaučia didelį spaudimą sutikti su siūlomu susitarimu. Be kitų valstybių, tai padaryti Šiaurės Korėją aktyviai spaudžia ir jos komunistinė kaimynė bei ilgametė rėmėja Kinija, kurią labai supykdė Pchenjano įvykdytas branduolinis bandymas.
Šiaurės Korėjos diplomatai, griežtai atsisakantys kalbėti apie derybų eigą, viešai neįvardijo, ko šalis reikalaus už Jongbjono jėgainės uždarymą. Šioje jėgainėje gaminamas plutonis, kurį perdirbus galima išgauti branduoliniams ginklams tinkamos medžiagos.
Tuo tarpu Tokijo laikraštis, turintis gerai informuotų šaltinių Šiaurės Korėjoje, pranešė, kad Pchenjano režimas, be kita ko, gali reikalauti, kad Vašingtonas įrodytų savo gerą valią šalies atžvilgiu.
"Šiaurės Korėja laikosi pozicijos, kad ji imsis atitinkamų veiksmų, jei pirmieji žingsniai parodys, kad Jungtinės Valstijos visam laikui atsisakė savo priešiškos politikos", - rašė "Choson Sinbo".
Japonijos vyriausiasis derybininkas Kenichiro Sasae (Keničiras Sasaė) sakė, kad šalims dar reikia aptarti nemažai klausimų.
"Dar anksti kalbėti, ar pasiūlytas susitarimo projektas bus priimtas, nes kiekviena šalis dar turi pateikti savo idėjas. Manau, Kinija taip pat turi savo pasiūlymų", - žurnalistams sakė K.Sasae.
Diplomatiniai šaltiniai Pekine agentūrai "Reuters" sakė, kad susitarimo projekte kol kas konkrečiai nekalbama apie "patikros procesą" pirminiame etape. "Dar daug ką reikia aptarti ir pataisyti", - sakė šaltinis.
2005 metų rugsėjį derybininkai parengė bendrą pareiškimą dėl branduolinio nusiginklavimo žingsnių, kuriuos turėtų žengti Pchenjanas, kad šalis gautų būtiną energetinę ir ekonominę pagalbą bei sulauktų politinio savo ilgametės priešininės Amerikos pripažinimo.
Tačiau šis pareiškimas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nes Vašingtonas tų pačių metų pabaigoje apkaltino Šiaurės Korėjos režimą, kad jis klastoja JAV dolerius ir užsiima kitokio pobūdžio neteisėta finansine veikla, bei ėmėsi sankcijų prieš Makao banką, sulaukdamas griežtų Pchenjano protestų.
REKLAMA
