„Patvirtinome, kad tai buvo raketos. Viena raketa nuskriejo 430 km, o kita, kaip manoma, nuskriejo šiek tiek toliau“, – naujienų agentūrai AFP sakė tas pareigūnas.
Pchenjanas šias raketas paleido po perspėjimų, kad kitą mėnesį vyksiančios Seulo ir Vašingtono karinės pratybos gali paveikti planus atgaivinti Šiaurės Korėjos ir JAV derybas dėl branduolinio nusiginklavimo.
„Neaišku, ar (Šiaurės Korėjos lyderis) Kim Jong Unas stebėjo jų paleidimą“, – teigė pietų korėjiečių pareigūnas.
Jis pridūrė, kad Seulas ir Vašingtonas kartu analizuoja tuos ginklus.
Tokijas nurodė, kad raketos nepasiekė Japonijos vandenų, o šalies gynybos ministras šį Pchenjano žingsnį pavadino „itin apmaudžiu“.
„Esame patvirtinę, kad jos nepasiekė nei mūsų šalies teritorijos, nei išskirtinės ekonominės zonos“, – teigė gynybos ministras Takeshi Iwaya.
Pastarąjį kartą Pchenjanas trumpo nuotolio raketų buvo paleidęs gegužės 9-ąją, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas tai pavadino „labai standartiniu reikalu“, kuris, jo teigimu, nepaveikė jo santykių su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
Abu lyderiai per ekspromtu Demilitarizuotojoje zonoje (DMZ), kuri Korėjos pusiasalį dalija jau 66 metus po Korėjos karo, birželio 30-ąją surengtą susitikimą sutarė tęsti derybas dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo.
Po to susitikimo JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad darbinio lygio derybos turėtų prasidėti liepos viduryje.
Tačiau praėjusią savaitę Šiaurės Korėja perspėjo, kad kitą mėnesį planuojamos JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos „paveiks“ Vašingtono ir Pchenjano derybas.
Pietų Korėjoje dislokuota apie 30 tūkst. amerikiečių karių, o ten kasmet vykstančios karinės pratybos, kuriose dalyvauja dešimtys tūkstančių pietų korėjiečių karių nuolat pykdo Pchenjaną. Šiaurės Korėja tas pratybas vadina invazijos repeticijomis.
Šiaurės Korėja praėjusią savaitę pasmerkė artėjančias JAV ir Pietų Korėjos pratybas pavadinusi jas „akivaizdžiu spaudimu“ Pchenjanui ir bendro D. Trumpo ir Kim Jong Uno pareiškimo, pasirašyto per jųdviejų istorinį susitikimą pernai Singapūre, „dvasios pažeidimu“.
Tos pratybos sulaukė Pchenjano kritikos nepaisant to, kad buvo sumažintas jų mastas, siekiant skatinti dialogą su Šiaurės Korėja.
Pasipriešinimas pratyboms – pretekstas
Šiaurės Korėja netgi yra užsiminusi, kad gali atšaukti savo branduolinių ginklų ir raketų bandymų moratoriumą dėl tų pratybų, nors JAV valstybės departamentas tebėra optimistiškai nusiteikęs dėl Kim Jong Uno ir D. Trumpo pasiektų susitarimų DMZ ir Vietname vasarį.
„Šis veiksmas turėtų būti laikomas dalimi Pchenjano protesto dėl artėjančių JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų kitą mėnesį“, – sakė Cheong Seong-Changas iš Pietų Korėjos privačios nepelno organizacijos „Sejong Institute“.
Tačiau kiti analitikai tvirtina, kad pasipriešinimas toms pratyboms tėra pretekstas, kuriuo Pchenjanas prisidengia puoselėdamas savo ambicijas dėl ginklų.
„Manau, kad šiandienos (raketų) paleidimas veikiau yra Šiaurės Korėjos pažangių raketų programos didesnio plano dalis, o ne protestas dėl artėjančių karinių pratybų“, – sakė Seulo valstybinio Nacionalinio suvienijimo instituto vyresnysis tyrėjas Hong Minas.
„Šiaurės (Korėja) praeityje yra skelbusi, kad modernizuos ir tobulins savo gynybos sistemą... Šiandienos paleidimai yra to vystymo plano dalis, ir aš manau, kad Šiaurės (Korėja) suplanavo šiuos paleidimus iš anksto“, – pridūrė jis.
Amerikos mokslininkų federacijos atstovas Adamas Mountas mano, kad naujausias raketų paleidimas yra aiškus ženklas, kad „Šiaurės Korėjos branduoliniai ir raketų arsenalai dabar nuolat yra tobulinami, demonstruojami ir bandomi“.
„Dabartinės derybos tokios: nebandykite branduolinių kovinių galvučių ar ilgo nuotolio raketų, o Jungtinės Valstijos neprieštaraus ir rimtai nebandys to sustabdyti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Mountas.
Aptakūs pažadai
Pirmasis D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas įvyko pernai birželį Singapūre, bet baigėsi tik aptakiu pažadu dėl „visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“ ir susitarimu „užmegzti naujus JAV ir KLDR (Šiaurės Korėjos) santykius“.
Tačiau vasarį Hanojuje surengtas abiejų lyderių antrasis susitikimas iširo nesusitarus, ko branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą.
Įtampa išaugo gegužę, kai, tvyrant aklavietei derybose su JAV, Pchenjanas pirmąkart nuo 2017-ųjų lapkričio paleido trumpo nuotolio raketų.
„Nemanau, kad tai yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Kada nors galbūt (taip ir manysiu), bet šiuo metu – ne“, – tada interviu leidiniui „Politico“ sakė amerikiečių lyderis.
Antradienį paklaustas, ar yra suplanuotų susitikimų su Kim Jong Unu, D. Trumpas atsakė: „Ne, tiesiog palaikome labai gerus santykius. Ir tikriausiai jie norėtų susitikti, tad pažiūrėsime, kas įvyks.“
„Neseniai buvo trumpai susirašinėjama su Šiaurės Korėja – susirašinėjimas buvo labai teigiamas“, – reporteriams sakė valstybės vadovas.
„Pasakysiu dar kartą. Neatliekami jokie branduoliniai bandymai, jokie raketų bandymai. Nieko. Manau, kad susitiksime tam tikru laiku, kai jie bus pasiruošę“, – pridūrė jis.
